Kauno miesto taryba patvirtino naują Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programos redakciją. Pakeitimais išplečiamas bei konkretizuojamas programos lėšomis finansuojamų priemonių sąrašas, įvedama aiškesnė gyventojų paraiškų nagrinėjimo, lėšų skyrimo ir prioritetų suteikimo tvarka.
„Saugumas – vienas svarbiausių kiekvieno žmogaus poreikių. Ramybės jausmas prasideda nuo paprastų, bet labai svarbių klausimų: ar žinome, kaip elgtumėmės kilus pavojui, ar turime būtiniausias priemones, ar šalia namų ar juose yra saugi vieta.
Norime, kad kuo daugiau Kauno daugiabučių namų turėtų ne tik formaliai pažymėtas, bet realiai veikiančias priedangas – su papildomais išėjimais, atsarginiu energijos tiekimu, geriamojo vandens ir nuotekų įvadais, galinčiais padėti ekstremalios situacijos metu. Čia labai svarbus ir pačių gyventojų apsisprendimas: daugiabučio gyventojų daugumai apsisprendus kokius sprendinius nori įsirengti, miestas bus pasirengęs patarti ir skirti tam reikalingas lėšas“, – pasakojo vicemeras Andrius Palionis.
Pasak vicemero, atnaujinta programa aiškesnė ir patrauklesnė daugiabučių bendrijoms, administratoriams ir patiems gyventojams. Jis taip pat pabrėžia, kad saugios rūsio erdvės įrengimas svarbus, tačiau yra tik pirmasis žingsnis. Įrengus priedangą pagal konkretaus daugiabučio gyventojų poreikius, vis tiek būtina pasirūpinti atsargomis: vandeniu, maistu, pirmosios pagalbos rinkiniu, ryšiu, šiltais drabužiais, sanitarinėmis priemonėmis ir kitais būtinaisiais daiktais.
Kauno priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programoje nuo šiol įvedama papildoma būtinoji sąlyga – antrojo avarinio išėjimo įrengimas, jei jo pastate dar nėra. Atsižvelgiant į namo išplanavimą, kai tokio išėjimo techniškai įrengti neįmanoma, turės būti numatyti avariniai tuneliai, liukai arba išlipimo šachtos.
Programos lėšomis gali būti finansuojami ir darbai, susiję su konstrukcijų stiprinimu: statybinių mazgų sutvirtinimas, papildomų konstrukcijų įrengimas, pertvarų griovimas ar praėjimų formavimas, jei tai būtina saugiam ir funkcionaliam priedangos veikimui. Gyventojai taip pat galės įrengti apsauginius langų dangalus bei susimontuoti priešgaisrines duris.
Ne mažiau svarbi priemonė – autonominės elektros energijos tiekimo sistemos įrengimas priedangų patalpose, įskaitant išorinio elektros šaltinio prijungimo taškus. Tai užtikrins apšvietimą, ryšio priemonių veikimą ir kitų būtinų sistemų funkcionavimą net nutrūkus pagrindiniam elektros tiekimui. Tiesa, generatorių įsigijimas į finansavimą nėra įtrauktas.
Miesto finansuojamų priemonių sąraše numatomas ir avarinio geriamojo vandens tiekimo, jo saugojimo bei nuotekų šalinimo sistemų įrengimas arba modernizavimas, kad ekstremalios situacijos metu žmonės galėtų ilgiau išbūti saugioje erdvėje ir turėtų užtikrintas bazines sąlygas.
Pagal poreikį gyventojai galės įrengti specialias patalpas, skirtas saugos priemonėms, avarijų likvidavimo įrangai, medicinos reikmenims, elektros energijos šaltiniams ir kitai būtinai įrangai laikyti. Finansuojamas ir vėdinimo sistemų įrengimas ar atnaujinimas, avarinis apšvietimas, signalinis ženklinimas bei autonominio elektros tiekimo sprendimai.
Daug dėmesio numatyta ir kasdieniam priedangų prieinamumui – miestas skirs lėšas išorės apsaugos priemonėms prie įėjimų ir išėjimų, laiptų, atitvarų bei kitų apsauginių konstrukcijų įrengimui. Taip pat įėjimų į priedangas pritaikymas riboto judumo žmonėms.
Kasmet Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programai iš Kauno miesto biudžeto skiriama po 100 tūkst. eurų. Konkreti suma vienam projektui nėra nustatoma – finansavimas gali siekti iki 100 proc. visų išlaidų, įskaitant projektavimo, ekspertizės, techninės priežiūros ir realių priedangų įrengimo darbų kaštus.
Visos programos lėšomis įrengtos priedangos bus oficialiai įtraukiamos į miesto priedangų ir jų poreikio sąrašą, tvirtinamą mero potvarkiu.
