Teismas 61 metų vilnietį verslininką T. A. T. pripažino kaltu dėl valstybės tarnautojo – policijos tyrėjo, sustabdžiusio jį už KET pažeidimą, papirkimo. Nors savo kaltę teisiamasis neigė, pareigūno liudijimą patvirtino tarnybinės kūno kameros įrašai.
Vilnietį T. A. T. praėjusių metų gruodžio pabaigoje kelyje Vilnius–Utena sustabdė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato ekipažas. Visureigio vairuotojas atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Priėjęs prie pažeidėjo automobilio, policijos tyrėjas paaiškino, kad padarytas KET pažeidimas, už kurį vairuotojas 3 mėnesiams neteks vairuotojo pažymėjimo. Tuomet T. A. T. išsitraukė iš piniginės 100 eurų ir pašnibždomis ėmė prašyti pareigūną paimti pinigus.
Tyrėjas paaiškino, kad tokie veiksmai laikomi papirkimu, ir apie situaciją pranešė policijos automobilyje likusiai kolegei. Pastaroji iškart pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 227 str. 1 dalį („Papirkimas“). Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Čekuolis.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, vilnietis savo kaltės dėl policijos tyrėjo papirkimo nepripažino. Tačiau teismą įtikino pareigūnų liudijimas ir tyrėjo kūno kamera įrašytas vaizdo bei garso įrašas .
Utenos apylinkės teismas balandžio 13 dieną pripažino T. A. T. kaltu dėl valstybės tarnautojo papirkimo ir skyrė jam 7 tūkst. 500 eurų dydžio baudą.
Vilnietis neišvengė ir administracinės baudos už KET pažeidimą. Jau anksčiau jam skirta 85 eurų bauda ir teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
