Vystydama gynybiniams pajėgumams būtiną infrastruktūrą Krašto apsaugos ministerija stiprina bendradarbiavimą su poligonus turinčiomis savivaldybėmis. Šioms savivaldybėms iš gynybai skiriamo biudžeto šiemet bus skiriama daugiau nei 11 mln. eurų skiriant lėšas proporcingai karinių teritorijų dydžiui. Naujuoju instrumentu finansuojama savivaldybių infrastruktūra ne tik padės užtikrinti efektyvią poligono veiklą ir neigiamo poveikio mažinimą, bet taip pat tarnaus civilinėms reikmėms.
„Poligonus turinčias savivaldybes matome kaip ilgalaikius partnerius, todėl kryptingai siekiame abipusės naudos, kuri stiprina tiek vietos bendruomenes, tiek valstybės gynybos pajėgumus. Šis finansavimo instrumentas leidžia savivaldybių įvardytus poreikius paversti konkrečiais sprendimais ir nuosekliai investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pasirašytame susitarime numatytos savivaldybėms skiriamos sumos: Šalčininkų raj. numatyta apie 3,4 mln. Eur., Švenčionių raj. apie 3,2 mln. Eur., Kazlų Rūdos – apie 1,5 mln. Eur., Jonavos raj. – apie 970 tūkst. Eur., Tauragės – apie 830 tūkst. Eur., Klaipėdos raj. – apie 490 tūkst. Eur., Šilalės – apie 180 tūkst. Eur., Varėnos raj. – apie 190 tūkst. Eur., Kauno raj. – apie 110 tūkst. Eur., Telšių raj. – apie 70 tūkst. eurų.
Lėšos bus skirtos savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai, atsižvelgiant į savivaldybių poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų. Praktikoje tai reiškia investicijas į gyventojų kasdienybei svarbius objektus – nuo kelių, šaligatvių, apšvietimo, vandentvarkos ar kitų inžinerinių tinklų iki švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitų viešam naudojimui skirtų erdvių. Šios investicijos padės gerinti gyvenimo kokybę, didinti paslaugų prieinamumą ir stiprinti vietos bendruomenių bei kariuomenės bendradarbiavimą.
„Savivaldybėse, kuriose įsteigti poligonai, vietos gyventojai ir kariuomenė yra tos pačios bendruomenės dalis. Jos tikslas yra vienas – saugi ir stipri valstybė, tačiau natūralu, kad bendruomenės narių kasdieniai poreikiai gali skirtis. Ši priemonė gali padėti sklandžiau suderinti šiuos poreikius ir leisti užsiimti kiekvienam savo veikla, o taip pat – sukurti galimybes glaudžiau bendradarbiauti“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Pabrėžiama, kad į instrumente numatytą finansuojamų objektų sąrašą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas. Šių kelių remonto ir priežiūros darbai jau yra finansuojami pagal 2022 metais Krašto apsaugos ministerijos patvirtintą ir iki šiol galiojančią privažiuojamųjų vietinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros tvarką.
Poligonus turinčios savivaldybės poreikį finansuoti projektus, susijusius su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu, teiks Krašto apsaugos ministerijai. Įvertinusi gautų poreikių atitikimą, Krašto apsaugos ministerija jų įgyvendinimą finansuos iš KAM kritų valstybės biudžeto asignavimų.
Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Jame buvo numatytas konkrečių naudų paketas savivaldybėse, kurių teritorijose veikia ar bus įsteigti kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos.
