Jau kelerius metus minime kovo 15-ąją, kuri 2022 metais į Atmintinų dienų įstatymą įtraukta kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Gyvename neramiais laikais ir ieškome atramų. Mūsų bendras susitarimas remiasi į Kovo 11-ąją – 1990 metais pasirinktą demokratijos kelią. Šio kelio esmė – piliečių moralės ir dorybės: pilietiškumas, atsakomybė, pasitikėjimas, draugystė ir pagarba. Be jų demokratija netenka gyvybės. Šias prasmes randame ir kovo 15-osios pasakojime. Šią dieną stabtelime, kad prisimintume Pasaulio Tautų Teisuolių, žydų gelbėtojų, istorijas. Pagerbiame tuos, kuriems žmogiškumas tomis juodžiausiomis XX amžiaus valandomis buvo svarbiau už jų ir jų šeimų saugumą. Liudydami žmogiškumą, jie rizikavo viskuo, ką turėjo. Tikėdami šviesa, tamsos valandą jie išliko žmonėmis. Šiandien apie 1700 Lietuvos piliečių yra apdovanoti Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi, mūsų tėvynainiai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Tačiau tai tik užrašytos, paliudytos ir patvirtintos istorijos. Gelbėtojai apie patiems pažeidžiamiausiems ištiestą pagalbos ranką nepasakojo ir liudininkų neieškojo. Deja, nemažai ir tokių istorijų – žuvo gelbėtas, pražudytas ir gelbėtojas.
Jie ėjo ten, kur liepė širdis, išlikdami tyliaisiais Europos istorijos šviesuoliais. Nacių okupuotoje Lietuvoje žydo gelbėjimas reiškė mirties arba tremties nuosprendį. Tai buvo pasirinkimas, kuriame rizika buvo tikra ir akivaizdi. Gelbėjimas apskritai yra ta riba, kur žmogus renkasi ne save, o kitą. Kai kas nors puola į degantį namą ištraukti nepažįstamojo, jis žino ar jaučia – gali nebegrįžti. Būtent todėl gelbėjimas išpildo gražiausią žmogiškumo misiją – būti dėl kito. Šiandien, kai priglaudžiame nuo karo bėgančias ukrainiečių šeimas ir atveriame savo bendruomenes, šios vertybės taip pat tampa apčiuopiamos, be didelių žodžių, kasdieniuose pasirinkimuose.
Kviečiama ir 2026 metų kovo 15-ąją mokyklose, bibliotekose, kultūros židiniuose, miestų ir miestelių erdvėse, kartu su jaunimu, prisiminti tuos, kurie gyveno šalia, kurių vardus galbūt dar mena kaimynai ar jų ainiai. Uždekite žvakę, ištarkite vardus. Daugiau apie šiuos XX amžiaus šviesos liudytojus galima rasti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus puslapyje www.zydugelbetojai.lt. Apie Pasaulio Tautų Teisuolių kapų ženklinimo iniciatyvą ir architekto Tauro Budzio kartu su dukra Barbora Karniene sukurtą atminties projektą kviečiame sužinoti internetinėje svetainėje www.teisuoliuatminimas.lt.
Taip pat verta istorijų aprašymo ieškoti Zigmo Vitkaus, Rimanto Stankevičiaus, Aušros Janušytės ir kitų autorių knygose. Šiais metais skatiname prisiminti dviejų Pasaulio Tautų Teisuolių – Juozapos Kibelaitės (1907 – 2006) ir Mykolo Šimelio (1889 – 1945) istorijas bei naudoti Lietuvos žydų gelbėtojų dienai sukurtą ženklą. Pagarba ir atjauta skamba didingai. Dažniausiai jos reiškiasi tyliai. Tačiau šios dorybės saugo mūsų bendrą gyvenimą, mūsų Kovo 11-osios Lietuvą.
