Lizdeikos gimnazijos mokinių grupelė, artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai, dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų klubo inicijuotame renginyje. Ši prasminga iniciatyva suteikė jaunimui galimybę pabūti istorijos pamokų cikle, kur mokytojais tapo patys istorijos kūrėjai – signatarai.
Mokiniai išklausė signataro, Lietuvos politiko, diplomato Petro Vaitiekūno paskaitą apie to meto užsienio politiką, pirmuosius žingsnius, kuriuos žengė Lietuva, ir su kokiais sunkumais susidūrė bei kokius sprendimus priėmė. Signataras Audrius Butkevičius pasakojo apie Lietuvos kariuomenės kūrimą ir krašto apsaugos sistemos formavimąsi. Jis prisiminė įdomias detales apie Lietuvos indėlį formuojant Baltijos valstybių žvalgybą ir apie sunkumus, susijusius su sovietine kariuomene, kuri vis dar mobilizavo Lietuvos jaunimą. Signataras atskleidė gudrybes, padėjusias įtikinti sovietų valdžią nebekviesti lietuvių į armiją.
Nemažiau įdomu buvo klausytis signataro Gedimino Vagnoriaus apie ekonomikos atsiskyrimą nuo sovietinės, pirmuosius Lietuvos valiutos kūrimo žingsnius ir jaunatvišką avantiūrizmą pereinant prie rinkos ekonomikos, iš kurios Lietuva vėliau sulaukė reikšmingų rezultatų. Jis papasakojo apie avantiūristišką pirmąją lietuvišką valiutą – visuomenėje žinoma kaip „vagnorkas“.
Irena Andrukaitienė pristatė pokyčius, vykusius formuojant Lietuvos švietimo sistemą. Pirmieji drąsūs žingsniai buvo žengti 1988 m. Signatarė prisiminė sunkumus, su kuriais susidūrėme, talentingus švietimo politikos kūrėjus ir įtemptus proceso etapus, kuriuos ne visi to meto veikėjai pajėgė ištverti. Ji aptarė, kaip dr. Meilės Lukšienės tautinės mokyklos koncepcija sukrėtė tuometinę Sovietų Sąjungą.
Egidijus Jarašiūnas prisiminė sunkumus sprendžiant Lietuvos konstitucijos klausimą. Aukščiausiajai Tarybai paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, laikinai buvo atnaujinta 1938 m. konstitucija — simbolinis veiksmas, pabrėžęs valstybingumo tęstinumą po 1940 m. nutraukimo. Netrukus priimta laikinoji konstitucija, galiojusi iki nuolatinės Konstitucijos priėmimo 1992 m. rudenį. Laikinasis Pagrindinis įstatymas buvo parengtas koreguojant sovietinę Lietuvos konstituciją, tačiau dokumentas ne visiškai atitiko jaunai demokratijai keliamus reikalavimus.
Signatarai pasakojo apie teisinės sistemos kūrimą ir prisiminė iššūkius, su kuriais susidūrė po 1990-ųjų.
Signatarė Birutė Valionytė kalbėjo apie pirmuosius gamtos apsaugos politikos formavimo žingsnius, tuometinę prastą gamtosauginę situaciją Lietuvoje ir jos sprendimo poreikį.
Birutė Valionytė taip pat aptarė atkuriamosios jaunos Lietuvos demokratijos įvykius, asmenybes, jų vertybines nuostatas bei mokslinę veiklą, kuri padėjo priimti geriausius sprendimus kuriant demokratišką, nepriklausomą ir laisvą valstybę. Dauguma tarp Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų buvo habilituoti daktarai ar įgiję mokslo daktaro laipsnį. Šių žmonių drąsa ir neįkainojamas pasiaukojimas Lietuvai įkvėpė gimnazistus. Signatarų pasakojimai apie veiksmus 1990-aisiais privertė susimąstyti apie šiandien veikiančius politikus. Sunku įsivaizduoti juos tuometinėje 1990-ųjų Lietuvoje. Ar dabartiniai politikai būtų pasirengę tokiai atsakomybei ir pasiaukojimui – renginys tokį klausimą paliko jaunajai kartai permąstyti.
