Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva išgyveno esminį pokytį vaikų globos sistemoje – nuo šaltų institucinių globos namų prie šiltos, šeimos aplinkos. 2014 m. šalyje daugiau nei 3500 vaikų gyveno globos įstaigose, veikė net 5 kūdikių namai. Šiandien šis skaičius ženkliai sumažėjęs – institucinėje globoje liko vos apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų, o dauguma auga šeimose ar šeimai artimoje aplinkoje. Tai – vienas geriausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje.
Šiuos pokyčius paskatino nacionalinis projektas, kurio tikslas – diegti ir vystyti paslaugas, skatinančias vaikų globą šeimos aplinkoje. Projektą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bendradarbiaudama su 66 globos centrais ir 60 savivaldybių. Planuojama, kad net 2904 vaikai, netekę tėvų globos, gaus bendruomenines paslaugas, o 95 proc. jų teigiamai vertins suteiktą pagalbą. Projektui įgyvendinti iš 2021–2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skirta daugiau nei 15 mln. eurų.
Globa – atsakomybės ir rūpesčio išraiška, kai visuomenė ir valstybė kartu užtikrina, kad be tėvų globos likę vaikai galėtų augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Ji apima ne tik teisinę apsaugą, bet ir visapusišką pagalbą vaikui bei globėjui – nuo psichologinės ir socialinės pagalbos iki finansinio palaikymo. Pagal trukmę globa gali būti laikinoji, kai siekiama padėti šeimai įveikti sunkumus ir sugrąžinti vaiką tėvams, arba nuolatinė, kai dėl objektyvių priežasčių tai neįmanoma. Svarbų vaidmenį sistemoje atlieka budintis globotojas – asmuo, su globos centru sudaręs sutartį ir laikinai prižiūrintis vaiką savo šeimoje, kol sprendžiami jo grįžimo ar nuolatinės globos klausimai.
Šių pastangų sėkmę rodo ir konkrečių savivaldybių pavyzdžiai. Vienas jų – Kaišiadorių rajonas, kur globos sistema tapo bendruomeniškumo, atsakomybės ir pagarbos vaikui pavyzdžiu. Nuo 2025 m. balandžio 1 d. globos centro funkcijas čia vykdo Kaišiadorių socialinių paslaugų centras, koordinuojantis 34 globėjų ir rūpintojų šeimas, kuriose auga 49 vaikai. Didelė dalis globėjų – ne giminaičiai, o visuomenės nariai, nusprendę atverti savo namų duris vaikams, netekusiems tėvų globos. Tai rodo didėjantį gyventojų sąmoningumą ir jautrumą socialiniams klausimams.
Kaišiadorys išsiskiria ir ypač palankia globėjų apmokėjimo sistema, kuri skatina žmones imtis šios kilnios misijos. Budintiems globotojams mokamas 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlygis už pasirengimą priimti vaiką, o už kiekvieną prižiūrimą vaiką atlygis didinamas nuo 0,9 iki 1,1 MMA, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. Nuolatiniams globotojams už kiekvieną vaiką mokamas 2 MMA dydžio atlygis, o už papildomus vaikus – dar po 0,75 MMA. Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybė viena iš nedaugelio šalyje, kuri savo biudžeto lėšomis papildomai finansuoja pagalbos pinigus ir moka didesnius nei valstybės rekomenduojamus atlygius – net 0,4 MMA daugiau už kiekvieną prižiūrimą vaiką.
Kaišiadorių rajone globos sistema remiasi bendruomeniškumo, atsakomybės ir pagarbos vaikui principais. Kiekvienas globėjas – tai žmogus, kuriantis vaikui naują pradžią ir saugumo jausmą. Savivaldybės pastangos plėsti globėjų ratą, didinti finansinį stabilumą ir stiprinti pagalbos sistemą rodo tvirtą kryptį – kad nė vienas vaikas neliktų be šeimos.
