Nustumti problemos sprendimą į šalį – blogas sprendimas. Tokiu principu vadovaudamasi Kauno rajono savivaldybė pirmoji šalyje patvirtino Melioracijos fondo nuostatus. Jie įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d. Melioracijos fondo veiklai užtikrinti sausio 30 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba skyrė 1 mln. eurų bei papildomai 200 tūkst. eurų melioracijos statinių avariniams gedimams šalinti. Ką jau pavyko nuveikti, kad derlingose pakaunės žemėse pasenę melioracijos statiniai ir įrenginiai nemažintų derliaus?
Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Žemės ūkio naudmenos sudaro pusę savivaldybės teritorijos, o sausinamas (melioruojamas) plotas – apie 57 proc.
Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.
Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbiais ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo.
Melioracijos fondo lėšos, skirtos melioracijos sistemų rekonstrukcijai, remontui, priežiūrai ir investiciniams projektams bendrai finansuoti. Šis finansavimas sudarė realias galimybes ne tik pačiai savivaldybei vykdyti būtinus darbus, bet ir aktyviai kviesti ūkininkus bei melioracijos sistemų naudotojų asociacijas rengti paraiškas ES investicijoms pritraukti.
Melioracijos fondas reikšmingai prisidėjo prie investicijų augimo. 2024 m. bendros investicijos (įskaitant valstybės, savivaldybės ir ES lėšas) siekė 1,1 mln. eurų, iš kurių 486 tūkst. eurų sudarė savivaldybės indėlis. O 2025 m., įsteigus fondą, bendros investicijos išaugo iki 3,2 mln. eurų (savivaldybės dalis – 1,4 mln. eurų).
2026 m. melioracijos statiniams tvarkyti suplanuotos 4,1 mln. eurų investicijos, iš jų 1,5 mln. eurų sudaro savivaldybės lėšos.
Melioracijos fondo lėšomis šias metais atlikta valstybei priklausančių melioracijos sistemų, esančių Bubių kadastro vietovėje, rekonstrukcija: atnaujinta beveik 28 km griovių, 256 žiotys ir 31 pralaida. Bendra projekto bendra vertė – 240 tūkst. eurų.
Metų pradžioje Melioracijos fondo lėšomis parengtas Lapių kadastro vietovės melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektas, kurio esmė – sutvarkyti 71 km griovių, esančių Lapių ir Vandžiogalos seniūnijose. Intensyviai pradėti darbai, kurių bendra vertė – beveik 533 tūkst. eurų, vyksta ir dabar: šiemet suplanuota pabaigti rekonstruoti 33 km griovių. Likusi dalis projekte numatytų darbų bus įgyvendinta kitais metais.
Prie investicijų išaugimo ir galimybės atnaujinti melioracijos sistemas pastebimai prisideda Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ teikiamos finansinė galimybės.
Savivaldybė gali pretenduoti tik į vieno projekto finansavimą per metus, t. y., teikti tik vieną paraišką, todėl itin svarbus yra ūkininkų įsitraukimas. 2024 m. Kauno rajono ūkininkai neliko abejingi: praėjusiais metais finansavimą – 1,3 mln. eurų – gavo trys paraiškos, kurias teikė Jurginiškių, Vilkijos drenažo ir Liučiūnų melioracijos statinių naudotojų asociacijos. Jos prie projektų turi prisidėti 35 proc. savo lėšomis. Siekiant skatinti ūkininkus pritraukti investicijas, visą šią sumą – 455 tūkst. eurų – įsipareigojo padengti savivaldybė.
Įgyvendinus šiuos projektus, bus pagerinta beveik 600 ha sausinamo ploto būklė, rekonstruota per 30 km griovių, per 30 km drenažo sistemų įrenginių ir 41 pralaida. Pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjos, pagrindiniai ūkininkų vykdomų projektų darbai baigiami vykdyti dar šiemet, kitais metais liks baigiamieji darbai, dokumentacijos tvarkymas.
Metų pradžioje Kauno rajono savivaldybė kvietė ūkininkus teikti paraiškas. Ūkininkai pateikė 10 paraiškų ir, kaip leidžiama, – vieną savivaldybė. Visos 11 paraiškų gavo finansavimą – 5 mln. eurų (iš jų 1,7 mln. – skirs savivaldybė). Tai 2026-2027 m. leis rekonstruoti 84 km griovių, 52 pralaidas 11-oje kadastro vietovių: Liučiūnų, Čekiškės, Padauguvos, Daugeliškių, Piliuonos, Rokų, Vandžiogalos, Juragių, Mastaičių, Raudondvario, Zapyškio.
Be jau minėtų melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, kurie buvo finansuoti Melioracijos fondo lėšomis, savivaldybė įgyvendino ir ES projektus. Kai kurie jų – jau užbaigti, kituose – tebevyksta, tretiems – parengta dokumentacija.
Rugsėjį baigtas įgyvendinti ES finansuotas projektas „Kauno rajono Piliuonos kadastro vietovės melioracijos statinių rekonstravimas“, kurio bendra vertė – 275 tūkst. eurų (iš jų 90,5 tūkst. eurų – savivaldybės dalis). Valstybės lėšomis (123 tūkst. eurų) jau atlikti Babtų ir Raudondvario melioracijos griovių remonto darbai.
Baigiamas įgyvendinti ir beveik 498 tūkst. eurų (savivaldybės dalis – beveik 86 tūkst. eurų) valstybės lėšomis finansuotas projektas „Kauno rajone, Nemuno baseino Nevėžio pabaseinyje, esančių, valstybei nuosavybės teise priklausančių, blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimas“.
Pradėti vykdyti darbai įgyvendinant kitą ES projektą „Kauno rajono Rokų kadastro vietovės melioracijos statinių rekonstravimas“, skyrus finansavimą pradėta rengti techninė dokumentacija projekto „Kauno rajono Mastaičių kadastro vietovės melioracijos statinių rekonstravimui.
Tai kas atnaujinta, nebus palikta likimo valiai. Griovių šienavimui ir priežiūrai skirta per 77 tūkst. eurų valstybės lėšų.
Praėjusių metų pabaigoje įgyvendinami investiciniai projektai leidžia kasmet padidinti rekonstruojamų griovių ilgį. Jei 2023 m. rekonstruota 20 km, tai 2024 m. – 40 km.
Skaičiuojama, kad šiemet, pabaigus darbus bus rekonstruota per 160 pralaidų, 150 km griovių. Tai pastebimai prisideda prie melioracijos sistemų būklės gerinimo.
Kauno rajono savivaldybės nuoseklūs ir strategiškai suplanuoti veiksmai melioracijos srityje duoda apčiuopiamų rezultatų – jei 2024 m investicijos buvo 1,1 mln., tai 2025 m. jos išaugo iki 3,2 mln., o kitąmet jau sieks ne mažiau kaip 4,1 mln. eurų.
Savivaldybė, pirmoji šalyje įsteigusi Melioracijos fondą ir aktyviai bendradarbiaujanti su ūkininkais bei jų asociacijomis, sėkmingai pritraukia tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos paramą. Tokiu būdu atkuriama ir modernizuojama svarbi infrastruktūra, kuri užtikrina žemės ūkio našumą.
Ši kryptinga veikla rodo, kad Kauno rajonas tampa pavyzdžiu, kaip atsakingas požiūris į melioraciją gali virsti ilgalaike investicija į tvarų kaimo ir žemės ūkio vystymą.
