Biržuose prie S. Dagilio g. 14 ir Karaimų g. 15 numeriais pažymėtų namų – buvusių žydų sinagogų vietose – pastatyti sinagogų įamžinimo ženklai. Jie padaryti iš juodo poliruoto granito kaip nedideli istoriniai liudijimai, perduodantys žinutes praeiviams, apie čia buvusias sinagogas.
Sinagogų įamžinimo ženklai įrengti bendradarbiaujant su Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondu, kurio vadovas žurnalistas ir kraštotyrininkas Eugenijus Bunka. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas parengė projektą Geros valios fondui. Įamžinimo ženklų pastatymu Biržuose rūpinosi Biržų žydų istorijos ir kultūros draugija (vadovas Vidmantas Jukonis), Biržų rajono savivaldybė kartu su Biržų seniūnija ir Biržų krašto muziejumi „Sėla“.
Biržų mieste iki Antrojo pasaulinio karo veikė kelios žydų religinės bendruomenės maldos vietos, liudijančios aktyvų čia gyvenusių žydų kultūrinį bei religinį gyvenimą.
Chabad chasidų sinagoga, buvusi dabar S. Dagilio g. 14 numeriu pažymėto namo vietoje, 1938–1939 m. buvo perstatyta į didelę plytinę sinagogą pagal architekto M. Lurje projektą.
Kita reikšminga žydų maldos vieta buvo Didžioji mūrinė sinagoga, veikusi Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (dabar Karaimų g. 15 numeriu pažymėto namo vietoje). Šalia jos veikė du mediniai beit midraš’ai – maldos ir Biblijos studijų namai. Vienas iš jų, vadintas Didžiuoju Beit Midraš arba Didžiąja medine sinagoga, vėliau taip pat buvo perstatytas į mūrinį pastatą.
Šie objektai – svarbi Biržų istorinio paveldo dalis, primenanti buvusį gyvą ir įvairialypį miesto kultūrinį gyvenimą.

















