„Gyvatukas“ vonioje daugeliui atrodo kaip paprastas šildymo prietaisas – šildo patalpą, džiovina rankšluosčius, užtikrina komfortą. Tačiau už šį patogumą gyventojai moka skirtingai. Tai priklauso nuo daugiabutyje įrengtos karšto vandens cirkuliacijos sistemos, jos būklės ir priemonių, kurių imamasi taupesniam šilumos naudojimui.
Karštas vanduo be laukimo
Cirkuliacinė sistema, kasdienėje kalboje dar vadinama vonios „gyvatukų“ sistema, palaiko nuolatinę karšto vandens temperatūrą viso namo vamzdynuose. Dėl to karštas vanduo pasiekia gyventojų čiaupus iš karto, be ilgo laukimo. Daugumoje daugiabučių prie cirkuliacinio vamzdžio prijungti „gyvatukai“ – metaliniai vamzdžių registrai vonios kambaryje, per kuriuos cirkuliuoja karštas vanduo. Tokia sistema ne tik palaiko vandens temperatūrą, bet ir šildo bei džiovina vonios patalpas, todėl prisideda prie patalpų komforto.
Ne visuose namuose cirkuliacija įrengta vienodai. Kai kuriuose daugiabučiuose „gyvatukai“ neprijungti, o per butą tik praeina cirkuliacinis vamzdis (stovas). Kituose cirkuliacija vyksta tik rūsyje, todėl butuose cirkuliacinių stovų apskritai nėra.
Kiek šilumos sunaudoja cirkuliacija
Cirkuliacinės šilumos sąnaudos priklauso nuo sistemos tipo. Pagal nustatytas normas galima spręsti apie teorines vidutines mėnesio sąnaudos vienam butui: kai cirkuliacija vyksta tik rūsyje – apie 10 kWh, kai butuose yra stovai be „gyvatukų“ – apie 80 kWh, o kai įrengti „gyvatukai“ – apie 160 kWh. Daugiausia šilumos naudoja sistema su „gyvatukais“, nes papildomai šildo patalpas. Šis šilumos kiekis yra būtinas gyventojų patogumui ir tinkamam mikroklimatui vonios kambariuose palaikyti. Tačiau tai tik orientaciniai šilumos kiekiai (normos), nustatytos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT). Realus šilumos kiekis kiekviename daugiabutyje skiriasi dėl įvairių priežasčių.
Veiksniai, lemiantys šilumos sunaudojimą
Faktinį cirkuliacinės šilumos kiekį lemia keli pagrindiniai veiksniai. Vienas iš jų – karšto vandens temperatūra, kuri paprastai palaikoma tarp +50 °C ir +60 °C. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šilumos suvartojama. Kai kuriuose namuose naktimis temperatūra automatiškai sumažinama, taip padedant sutaupyti energijos.
Svarbų vaidmenį atlieka ir balansavimo vožtuvai. Atnaujintuose namuose cirkuliacijos stovai dažnai aprūpinti automatiniais termostatiniais balansavimo vožtuvais, kurie užtikrina tolygų sistemos veikimą ir sumažina šilumos nuostolius. Tokie įrenginiai montuojami modernizuojant šilumos punktus pagal Mažosios renovacijos programą. Ne mažiau svarbi ir vamzdynų izoliacija bei rūsio sąlygos – gerai apšiltinti vamzdžiai rūsyje padeda išvengti šilumos nuostolių, o atviri langeliai ar prasta izoliacija lemia papildomą energijos praradimą.
Kaip skaičiuojama šiluma šildymo sezono metu
Šildymo sezono mėnesiais butui priskiriamas cirkuliacinės šilumos kiekis nesikeičia. Jis apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų ne šildymo sezono mėnesių vidurkį, todėl šaltuoju laikotarpiu gyventojų sąskaitose šis rodiklis išlieka pastovus, skiriasi tik nuo dienų skaičiaus per mėnesį.
Modernizacija padeda mažinti sąnaudas
Modernizuotuose daugiabučiuose, kur atnaujintas šilumos punktas, įrengti balansavimo vožtuvai ir tinkamai izoliuoti vamzdynai ir rūsio (cokolio) sienos, „gyvatuko“ mokestis dažnai būna mažesnis nei namuose, kuriuose sistemos senos ar nesubalansuotos. Efektyviai veikianti cirkuliacinė sistema leidžia sumažinti šilumos nuostolius ir užtikrina tolygų karšto vandens tiekimą visiems butams.
Kaip sumažinti šilumos nuostolius
Kad cirkuliacinė sistema veiktų efektyviai, svarbu ją tinkamai prižiūrėti. Šilumos nuostolius galima sumažinti pasirūpinus geru rūsio vamzdynų apšiltinimu, uždarius rūsio langus šaltuoju metų laiku ir įrengiant automatinius balansavimo vožtuvus. Tinkamai prižiūrima sistema užtikrina stabilų tinkamų parametrų karšto vandens tiekimą, mažesnius šilumos nuostolius ir didesnį energijos vartojimo efektyvumą visam daugiabučiui.
Svarbu žinoti, kad šilumos tiekėjas nereguliuoja namo vidaus sistemose temperatūros. Už tai atsakingi namų administratorių pasirinkti vidaus sistemų prižiūrėtojai, todėl jeigu Jūsų „gyvatukas“ per karštas ar per brangus, reikėtų kreiptis į namo administratorių, kad būtų atliktas vidaus šildymo sistemos derinimas.
