Minint Europos saugaus eismo dieną, spalio 13 d., ekspertai atkreipia dėmesį į poilsio ir miego svarbą vairuotojų budrumui kelyje − vairavimo neišsimiegojus rizika prilygsta apsvaigimui nuo alkoholio. Su skaudžiomis nelaimėmis kelyje susiduriantys draudikai patvirtina, kad įvykus avarijai vairuotojai neretai patys pripažįsta ignoravę nuovargio ženklus ir užsnūdę prie vairo.
„Miegas yra vienas svarbiausių mūsų visapusės sveikatos šaltinių. Jis veikia visas organizmo sistemas – nuo imuniteto, širdies veiklos iki atminties funkcionavimo bei kūrybiškumo aktyvavimo. Kokybiškai išmiegojus 7-9 valandas per parą, mūsų smegenys geba reguliuoti emocijas, tuomet ramiau reaguojame į stresą, tampame mažiau linkę į nerimą ir irzulį, pozityviau vertiname situacijas. Kokybiškas miegas padeda mums išlikti budriems, psichologiškai atsparesniems ir prisideda prie ilgalaikės psichikos sveikatos“, − sako neuromokslininkė, miego ekspertė dr. Laura Bojarskaitė.
Penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo
Tuo tarpu miego trūkumas, pasak jos, nesibaigia vien tik nuovargiu ir prastesne nuotaika, tačiau lemia klaidas ir mūsų saugumą kelyje. Net ir viena prastai miegota naktis sulėtina žmogaus reakciją, gebėjimą išlaikyti dėmesį ir budrumą.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad miego stygius tiesiogiai didina nelaimių riziką kelyje, darbe ar namų aplinkoje. Pavyzdžiui, neišsimiegoję žmonės dirba lėčiau ir daro iki 3 kartų daugiau klaidų. Yra skaičiuojama, kad apie 7 proc. visų brangiai kainuojančių nelaimingų atsitikimų įmonėse gali būti susiję su darbuotojų nemiga. Be to, apie penktadalis sudėtingų eismo įvykių siejami su vairuotojų mieguistumu ir nekokybišku poilsiu“, − sako L. Bojarskaitė.
Pasak miego ekspertės, jeigu žmogus per parą miega mažiau nei 5 valandas – avarijos rizika išauga net kelis kartus. O blogiausia tokiose situacijose tai, kad pats vairuotojas dažnai neįvertina, jog yra pavojingai pavargęs.
Rizikos veiksmai – nakties metas, monotonija kelyje
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pabrėžia, kad pagal avarijų pobūdį ir aplinkybes neretai galima nustatyti, kad avarija įvyko vairuotojui užsnūdus arba praradus budrumą dėl mieguistumo. Dažniausiai su šia rizika susiduria vilkikų vairuotojai arba į ilgas keliones vykstantys vairuotojai.
„Pastebime, kad didžioji dalis mieguistumo sukeltų avarijų įvyksta tiesiose kelio atkarpose, greitkeliuose ir magistralėse, kai nėra intensyvaus eismo, o aplinka gana monotoniška. Iliustruojant realiu pavyzdžiu, miegojus labai trumpai arba nekokybiškai vairavimas be pertraukų 3 valandas automagistrale Vilnius-Klaipėda jau patektų į aukštos rizikos zoną“, − sako G. Petrikas.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, svarbus veiksnys yra ir paros metas − su mieguistumu susiję eismo įvykiai dažniau nutinka pavakarę ar paryčiais.
„Nakties metu tarp 2 val. ir 6 val. ryto egzistuoja didelė nelaimių kelyje rizika, nes tuo metu žmogaus organizmas natūraliai patiria didžiausią mieguistumą. Ankstyvą popietę, tai yra apie 13–15 val. būna dar viena vadinamoji „duobė“, kai natūraliai krenta budrumas, ypač papietavus ar prieš tai dirbus intensyvų protinį darbą“, – pastebėjimais dalinasi G. Petrikas.
Kaip pasiruošti ilgoms kelionėms
Nors dėl intensyvaus gyvenimo tempo miegas dažnai aukojamas pirmenybę teikiant darbams ir kitiems neatidėliotiniems reikalams, miego ekspertė L. Bojarskaitė primena – neišsimiegoję prie vairo tampame pavojingai panašūs į nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų apsvaigusius vairuotojus.
„Sėsti vairuoti automobilio po prastai miegotos nakties yra beveik tas pats, kaip vairuoti pavartojus alkoholio. Skirtumas tik tas, kad alkoholio poveikį žmonės suvokia, o miego trūkumo pavojų dažnai nuvertina. Jei išbūname nemiegoję apie 18 valandų, mūsų reakcija apytikriai sulėtėja iki tokio lygio, lyg kraujyje turėtume 0,5 promilės alkoholio. O 24 valandų be miego poveikis organizmui prilygsta 1 promilei – tiek, kiek suvartojus kelias taures stipraus alkoholio“, – sako L. Bojarskaitė.
Pasak ekspertės, pats svarbiausias dalykas prieš ilgas ir atsakingas keliones yra išsimiegoti bent 7-8 valandas. Kelionę patartina pradėti ryte, o ne vėlai vakare, nes budriausi būname pirmoje dienos pusėje.
„Svarbiausia vairuojant atpažinti ir reaguoti į pirmuosius mieguistumo signalus: pradeda sunkėti vokai, dažniau norisi mirksėti, sunku išlaikyti atmerktas akis, ima žiovulys. Kiti įspėjamieji ženklai – kai nepastebite kelio ženklų, nesuvokiate, kaip pravažiavote tam tikrą atkarpą, tenka dažniau taisyti automobilio vairą. Šiuolaikiški automobiliai taip pat neretai fiksuoja pavojingą vairuotojo vairavimą ir primena pailsėti, padaryti pertrauką“, − komentuoja neuromokslininkė.
Ji akcentuoja − jeigu pasireiškia bent keli iš šių požymių, tai yra signalas, kad vairuoti toliau yra pavojinga, todėl būtina sustoti ir pailsėti. Apskritai, kelionės metu patartina daryti reguliarias pertraukas.
„Vairuodami ilgas kelio atkarpas bent kas dvi valandas išlipkite pajudėti, atsigerkite vandens. Jei jaučiate didelį mieguistumą, rekomenduojama 15-20 minučių pamiegoti. Kava ir kiti tonizuojantys gėrimai gali šiek tiek pagelbėti, tačiau jie niekada neatstos miego“, − pažymi L. Bojarskaitė.
