Šių metų pavasarį Kruonio gatvėje piktžaizdę aptikusi jungtinė „Kauno vandenų“, savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistų komanda privertė piktybiškus gamtos teršėjus susitvarkyti. Netoli Vičiūnų geriamojo vandens gręžinių savo namų „turinį“ į gruntą leidę pažeidėjai prisijungė prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų.
Kruonio g. 43 sklypo savininkai pirmojo patikrinimo sulaukė daugiau nei prieš metus. Tąkart gyventojai nesugebėjo pateikti dokumentų, įrodančių nuotekų išvežimo faktą. Už tai jiems skirtas įspėjimas ir taikyta administracinė atsakomybė.
Šių metų pavasarį atlikus pakartotinius patikrinus, kontrolieriams kilo pagrįstų įtarimų, kad penkių namų ūkių šuliniai ir nuotekų talpyklos yra nesandarios. Tarp jų, ir anksčiau minėtas adresas Kruonio g. 43. Sklype užfiksuotas didelis vandens suvartojimas, tačiau jis nepagrindžiamas jokiais dokumentais.
Paaiškėjo, kad pažeidėjai savo „turinį“ leido tiesiai į gruntą, netoli Nemuno. Situacijai nesikeičiant, savivaldybė ėmėsi veiksmų – iš greta sklype esančių surinkimo šulinių pašalino apie 10 kubinių metrų nuotekų. Tąkart aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl gamtai padarytos žalos.
Praėjus pusmečiui ir susimokėjus baudas už nuotekų netvarkymą, pažeidėjai visgi prisijungė savo nuotekas prie centralizuotų miesto tinklų. Lygiagrečiai panaikinti taršos židiniai – du šuliniai.
Netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai padidinto dėmesio sulaukia pastaruosius šešerius metus. Specialistai reguliariai vykdo planinius ir neplaninius patikrinimus.
Skaičiuojama, kad vien per penkerius metus vandentiekiu besinaudojančių, bet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų sumažėjo daugiau nei perpus.
Reguliarūs patikrinimai teršėjų skaičių sumažino. Tačiau, liaudiškai tariant, šūdžių vis dar pasitaiko. Kruonio gatvės atvejis tik dar kartą įrodo, kad yra manančių, kad jiems įstatymai ir tvarka negalioja. Maža to, tokius pažeidėjus apsiima ginti advokatai, pristatantys save viešojo intereso gynėjais. To rezultatas – apkraunami teismai siekiant kaip įmanoma ilgiau užvilkinti procesus.
Pažeidėjai nebus toleruojami. Raginami visi to dar nepadariusieji jungtis prie centralizuotų miesto tinklų. Prie to finansiškai prisideda ir pati savivaldybė.
Į miesto paramą pretenduoja kauniečiai, kuriems jau atvesti tinklai iki sklypo ribos. Kaunas kasmet tam skiria 400 tūkst. eurų.
Kaune atliekami ne tik aplinkosauginiai, bet ir galimai nelegaliai įrengtų statinių patikrinimai. Vien šių metų pradžioje Kauno seniūnijų specialistai fiksavo šimtus atvejų, kai valstybinė žemė atitveriama tvoromis ar gyvatvorėmis.
Ne išimtis ir situacija Kruonio gatvėje. Pažeidėjai, teršdami aplinką, tuo pačiu buvo neteisėtai valstybinėje žemėje įrengę tvorą. Apie pažeidimą privataus sklypo savininkai įspėti ne kartą. Tąkart ilgai į raginimus imtis veiksmų nereaguota. Netgi priešingai – prievolę pašalinti neteisėtą objektą, dangstantis teisminiais procesais, siekta atidėlioti.
Nelegaliai įrengtą tvorą Kruonio g. išardė UAB „Kauno švara“. Tokiais atvejais nelegalių statinių savininkams tenka susimokėti už savivaldybės tarnybų atliktą darbą – padengti demontavimo išlaidas.
Kauno savivaldybė pirmų ryžtingų veiksmų kovoje su nelegalių statinių savininkais ėmėsi prieš bemaž dešimtmetį. Nuo to laiko nugriautas ne vienas neteisėtai iškilęs pastatas, sandėlis ar net pirtis. Ženkliai sumažėjo ir ant valstybinės žemės stovėjusių metalinių garažų skaičius.
