Visą rugsėjo mėnesį Kaune vykęs tarptautinis skulptūrų simpoziumas, skirtas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytam Kauno modernizmui po truputį baigia savo kūrybinę kelionę. Organizatoriai – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno miesto savivaldybe džiaugiasi pasiektais rezultatais – UAB „AKMELITOS IR KO“ aikštelėje gimstančios granito skulptūros įgauna galutines formas ir netrukus praturtins miesto kultūrinį peizažą.
Simpoziumas po dvidešimties metų sugrįžo į Kauną, ir tai – tikra šventė miestui, visai meno bendruomenei ir kauniečiams. Dešimt aukšto meistriškumo skulptorių savo kūriniais ne tik įprasmina Kauno modernizmo vertę, jau pelniusią pasaulinį UNESCO pripažinimą, bet ir papildo miesto kultūrinį veidą naujais pasakojimais. Šis sugrįžimas simboliškas – kaip tarpukario Kauno architektai kūrė optimizmo architektūrą, taip šiandien skulptoriai savaip interpretuoja ikoniškus pastatus, kultūrą, įgyvendina skirtingas vizijas, remiasi savo patirtimi ir jautriu medžiagos pajautimu, atrasdami vis kitus akcentus.
Dar viena neįkainojama simpoziumo vertė – galimybė mokytis vieniems iš kitų. Čia susitinka skirtingos kartos: beveik pusės šimtmečio skirtumas tarp jauniausio ir vyriausio menininko suteikia ypatingą įvairovę, leidžiančią kūrybinį procesą pakylėti į naują lygį. Tai ne tik darbas su akmeniu – tai bendrystė, dalijimasis patirtimis. Viską vainikuojantis rezultatas – dešimt skulptūrų miestui ir jo gyventojams.
Tarptautinis skulptūrų simpoziumas sulaukė beveik 40 norinčiųjų dalyvauti, pasiūliusių vieną ar kelis darbus, tačiau buvo atrinkta dešimt kūrėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Jų autoriai pasiūlė geriausiai simpoziumo tematiką atitinkančius meninius sprendimus, kuriuose susipina kūrybinė vizija ir pagarba Kauno modernizmo paveldui. Be idėjos originalumas, pritaikomumo viešosioms erdvėms, vertintas ir techninio įgyvendinimo galimybės – menininkų gebėjimas suplanuoti darbus pagal turimas priemones ir įgyvendinti per simpoziumo laikotarpį.
Artimiausiu metu, suderinus leidimus su Kultūros paveldo departamentu ir kitomis institucijomis, užbaigti meniniai akcentai papuoš erdves ties Ąžuolyno biblioteka. Savo kūrinius pristatys patys autoriai: Arvis Kantiševs ir Āris Smildzers (Latvija), Volodymyr Kochmar (Ukraina/Prancūzija), Olena Dodatko (Ukraina/Lenkija) bei Lietuvos menininkai Mindaugas Jurėnas, Donatas Dovidavičius, Vytautas Narutis, Gediminas Pašvenskas, Gintaris Juozas Česiūnas ir Stasys Žirgulis.
Kauniečių lauks netikėtos mūsų miesto interpretacijos: odė modernistinių namų balkonams, istorinių pastatų formas atkartojančios linijos, gastronomines patirtis primenanti skulptūrinė puokštė. Kai kurie kūriniai kvies pažvelgti ne tik į pagrindinius fasadus, bet ir į dažnai dar įdomesnius galinius kiemus ar detales, kiti kels filosofinius klausimus apie gyvenimą, augimą bei žmogaus santykį su aplinka. Nepritrūks ir funkcionalių sprendimų – skulptūros taps ne tik estetikos, bet ir kasdienio miesto gyvenimo dalimi.
Svarbią simpoziumo dalį sudarė ir visuomenei skirtos veiklos – parodos, edukacijos ir ekskursijos. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ miestiečiai iki rugsėjo 13 d. galėjo aplankyti grupinę skulptūrų maketų parodą „MAKETO DIMENSIJA 2.5“. Joje lankytojai galėjo pažvelgti į skulptūros pradžią – momentą, kai idėja dar tik įgavo kontūrus, atsivėrė eskizai, bandomieji modeliai ir improvizacijos, paprastai liekančios menininko studijos užkulisiuose.
Gyventojams taip pat buvo organizuojamos molio lipdymo edukacijos, kurias vedė skulptorė, mokytoja metodininkė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narė Sigita Dackevičiūtė. Jose dalyvavo virš 50 žmonių – nuo vaikų iki suaugusiųjų, – turėjusių galimybę prisiliesti prie skulptūros lipdymo. Iki rugsėjo 28 d. vis dar vyksta ekskursijos po kūrybinę skulptorių aikštelę: visi norintieji gali iš arti gali stebėti kūrybinį procesą, susitikti su menininkais, užduoti klausimus ir pabendrauti tiek su Lietuvos, tiek su užsienio autoriais.
Simpoziumas turi daugybę tikslų – jis naudingas ne tik menininkams, kurie gali dalintis patirtimi, atrasti naujų darbo metodikų, bet ir ugdo konkurenciją tarp pačių simpoziumo dalyvių. Tai svarbu meninės kokybės augimui, o miestiečius edukuoja apie vykstančius kultūrinius procesus.
