Nuo Kauno maždaug 30 kilometrų nutolęs Vandžiogalos miestelis įgauna vis daugiau šiuolaikinio gyvenimo bruožų. Kauno rajono savivaldybės ir vietos bendruomenės pastangomis čia įgyvendinti trys dalyvaujamojo biudžeto projektai: įrengtas laisvalaikio parkas su dviem tvenkinukais, sūpynėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, suoleliais, kita infrastruktūra. Miestelyje verda aktyvus kultūrinis gyvenimas, todėl Vandžiogalos seniūnas Jurgis Bukauskas planuoja praplėsti amfiteatrą ir įrengti šiuolaikiškai apšviesti parką.
Atnaujinti Vandžiogalos erdves yra nelengva, nes miestelyje yra daug medinių, tarpukario ir dar senesnius laikus menančių namų, o pagrindinėse Kauno ir Kėdainių gatvėse jie dominuoja. Pastatai nėra urbanistikos paminklai, bet išlaikę savitumą, todėl Kauno rajono savivaldybė kartu su vietos gyventojais nusprendė atnaujinti jų fasadus ir ėmėsi įgyvendinti projektą „Spalvota Vandžiogalos kaimynystė“.
Savivaldybė nupirko dažų, o gyventojai paėmė į rankas teptukus ir ėmėsi darbo. J. Bukauskas tvirtino, kad vandžiogaliečių nereikėjo ilgai raginti. „Vieną dieną gyventojams išdalinau dažus, o po poros dienų, važiuodamas per miestelį, negalėjau patikėti savo akimis – medinukai švytėjo naujomis spalvomis“, – pasakojo seniūnas. Bendromis pastangomis pavyko atnaujinti 26 namų fasadus.
Trečiadienį į Vandžiogalą atvyko Kauno rajono savivaldybės atstovai su padėkomis ir specialiomis lentelėmis, kurias bus galima pasidėti prisiminimui arba pritvirtinti prie namų fasadų. „Vandžiogala turi labai įdomią istoriją, čia gyvena darbštūs ir draugiški žmonės. Esu dėkingas, kad prisidėjote prie miestelio gražinimo darbų. Būkite pavyzdžiu kitiems!“, – kalbėjo idėjos autorius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Medinės architektūros paveldo atnaujinimo projektai taip pat buvo įgyvendinti Čekiškėje ir Vilkijoje. „Investicijos nedidelės, bet efektas juntamas, matomas ir džiuginantis“, – pastebėjo Kauno rajono savivaldybės kultūros paveldo specialistas Žilvinas Rinkšelis.
Vandžiogala žinoma nuo XIV šimtmečio. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Vandžiogalos dvaras priklausė Rastauskams, Chlopickiams, Hartovskiams, kitiems didikams. Prie dvaro augo miestelis, kuriam 1643 m. suteikta privilegija prekiauti. Skaudžius pėdsakus Vandžiogaloje paliko 1863 m. sukilimas. Krašte pinasi lietuvių, lenkų, žydų, rusų istorinis, etnografinis, religinis ir kultūrinis paveldas. Iš Vandžiogalos kilę Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo protėviai.
