Įpusėjant 2025 metams, vis aiškiau matyti, kaip šiemet vystosi Baltijos šalių ekonomikos ir kuri iš jų pasižymi stipriausiu ekonomikos ciklu. Naujausi duomenys bei išankstiniai makro rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika regione ir toliau išlaiko lyderystę tarp Baltijos šalių. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva buvo vienintelė Baltijos šalis, kurioje užfiksuotas BVP augimas, tuo metu, kai Latvijos ir Estijos ekonomikos toliau traukėsi.
Pirmą 2025 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos BVP išaugo 3 proc. Ekonomikos augimas ir toliau lieka gerai subalansuotas – jį skatina keli pagrindiniai šalies ekonomikos sektoriai. Tuo pat metu ekonomikos augimo ciklas šiek tiek pasikeitė – vis labiau įsibėgėja nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkos, o šių sektorių indėlis į bendrą BVP augimą pastebimai didėja.
Lietuvos atsigavimą skatina keli sektoriai
Nepaisant neapibrėžtumo ir nerimo dėl prekybos tarifų, Lietuvos pramonė toliau demonstruoja plėtrą. Šiuo metu bendros Lietuvos pramonės gamybos apimtys, atmetus kainų augimo įtaką, yra didžiausios per visą šalies istoriją – jos ne tik pasiekė, bet ir beveik 2 proc. viršija postkovidinį piką.
Ypač sparčiai atsigauna baldų bei medienos pramonė, kuri sudaro reikšmingą visos Lietuvos pramonės gamybos dalį. Tačiau pastaruoju metu itin augo ir metalų, elektronikos bei precizikos sektorių gamyba. Šis augimas yra tiesiogiai susijęs su tarifais bei avansiniu Vokietijos pramonės įmonių eksportu į JAV.
Kartu su rekordiniu aktyvumu pramonėje, pasiekta rekordinė apyvarta ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Atsigavimas fiksuojamas tiek maisto, tiek ne maisto produktų mažmeninės prekybos segmentuose. Tačiau labiausiai vidaus vartojimo augimą Lietuvoje skatina ne maisto produktų segmentas – jis jau beveik dešimtadaliu viršija postkovidinį piką, atmetus kainų poveikį.
Šie pokyčiai atspindi augančius gyventojų atlyginimus, atsigaunančią perkamąją galią ir mažėjančias paskolų palūkanas – visa tai didina gyventojų galimybes leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms. Tą patvirtina ir NT rinka: būsto paskolų ir sandorių skaičius auga, o pingantis skolinimasis į rinką vis labiau traukia NT pirkėjus. Po kelerių metų sąstingio Lietuvos NT rinka ima sparčiai atsigauti.
Latvijos ekonomika toliau stagnuoja
Latvijos ekonomika šiuo metu užima antrąją vietą Baltijos regione pagal ekonomikos ciklo stiprumo lygį. Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos BVP, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 0,3 proc., tai buvo mažiausias nuosmukio tempas per pastaruosius tris ketvirčius – 2024 m. ketvirtąjį ir trečiąjį ketvirčiais metinis Latvijos BVP nuosmukis siekė atitinkamai 0,4 ir 0,9 proc.
Pozityvių ženklų vis daugiau fiksuojama ir vidaus vartojimo segmente. Balandį ne maisto produktų mažmeninės prekybos apimtys Latvijoje buvo 3,6 proc. didesnės nei 2024 m. balandį. Prie šio augimo daugiausia prisidėjo elektronikos, kultūros ir rekreacijos, bei namų apyvokos prekių pardavimų šuolis. Išankstiniai indikatoriai taip pat signalizuoja teigiamą dinamiką Latvijos ekonomikoje: gegužę Latvijos pramonės įmonių optimizmas pasiekė didžiausią lygį per beveik trejus metus, o statybos įmonių optimizmas buvo didžiausias per kiek daugiau nei trejus metus. Vartotojų pasitikėjimo lygis stabilizavosi ir nebemažėja. Įdomu ir tai, kad balandį cemento gamybos apimtys Latvijoje buvo 16 proc. didesnės nei 2024 m. balandį – tai rodo stiprėjančią Latvijos NT bei statybų rinką.
Silpniausias ekonomikos ciklas – Estijoje
Estijos ekonomika kol kas lieka silpniausia Baltijos regione. Pirmąjį 2025 m. ketvirtį šalies ekonomika smuko 0,3 proc., tačiau šis nuosmukis, tikėtina, buvo techninio pobūdžio, nes pagrindiniuose sektoriuose pridėtinė vertė didėjo. Pavyzdžiui, IT, pramonės ir NT sektoriai pirmąjį ketvirtį labiausiai prisidėjo prie Estijos BVP, leisdami manyti, kad kai kurie cikliški sektoriai tarsi demonstruoja atsigavimą.
Vis dėlto bendras ekonomikos ciklas lieka silpnas. Balandį ir gegužę Estijos ekonominių vertinimų indikatorius – išankstinis rodiklis, leidžiantis spręsti apie Estijos ekonomikos perspektyvas – smuko. Tai potencialiai yra ženklas apie galimą ekonomikos ciklo silpnėjimą. Estijos pramonės įmonių optimizmas nebegerėja, o Estijos gamintojai vis atsargiau vertina užsakymų, užimtumo ir gamybos perspektyvas.
Estijos vartotojų optimizmas lieka labai žemas, toks pat kaip ir Covid pandemijos metu. Taip pat balandį ir gegužę buvo fiksuotas ženklus Estijos paslaugų sektoriaus lūkesčių kritimas. Tikėtina, kad šios tendencijos yra susijusios su artėjančiu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu, kuris Estijoje nuo liepos 1 d. kils nuo 22 iki 24 proc. Augantis mokestinis spaudimas gali dar labiau sulėtinti Estijos vartojimą bei ekonomikos ciklą.
