Vakar Seimas nepritarė alternatyvaus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto pateikimui. Įstatymu, kurį rengiant dalyvavo žmogaus teisių, šeimos ir vaiko gerovės srityse dirbančios organizacijos, buvo siekiama koreguoti atskiras ministerijos parengto įstatymo nuostatas, įtraukti naują skyrių, skirtą valstybės apsaugai ir pagalbai šeimoms, auginančioms vaikus, ir projektą visiškai suderinti su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.
„Akivaizdu, kad alternatyvaus įstatymo projekte pasiūlyta vizija, kad valstybė turi teikti tėvams pozityvią edukacinę bei socialinę pagalbą, o ne mojuoti botagu – valdantiesiems pasirodė netinkama”, – sprendimą nepritarti 43 Seimo narių grupės teikto alternatyvaus įstatymo projekto pateikimui komentuoja Seimo narys Liutauras Kazlavickas.
Pasak parlamentaro, panašu, kad valdančiajai daugumai priklausantys Seimo nariai nesugebėjo peržengti psichologinės ribos tarp „mūsų projektas – jūsų projektas” ir politines ambicijas iškėlė aukščiau siūlomos diskusijos, kurios, jo nuomone, reikia ir išvengti nepavyks.
Parlamentarų grupė ketina jau šią savaitę teikti pataisas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui. Alternatyvaus įstatymo rengėjai diskutuoti ketina dėl ministerijos siūlomų įteisinti smurto ir nepriežiūros apibrėžimų, kurie, jų nuomone, yra pernelyg abstraktūs.
„Tokie apibrėžimai leistų atsirasti įvairioms interpretacijos ir pareigūnai iš esmės patys turėtų nuspręsti kas yra vaiko teisės pažeidimai, o tokiu būdu į blogųjų tėvų sąrašą galėtų patekti beveik kieviena šeima. Tai rodo ministerijos siūlymą eiti policinės valstybės keliu, nors viešumoje ir buvo deklaruojama, kad projekte daug dėmesio skirta prevencijai – jame siūlomas pagalbos planas numatytas teikti tik po vaiko teisės pažeidimo, taigi ir toliau būtų kovojama tik su pasekmėmis“, – įsitikinęs L. Kazlavickas.
Ministerijos projektas kritikuojamas ir dėl jame išbrauktų, dabar įstatyme galiojančių ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintų skyrių tokių kaip „Vaikas ir mokykla”, „Vaikas ir darbas”, „Neįgalus vaikas”, „Vaikas ir šeima”, „Pagrindinės vaiko pareigos, jo atsakomybės ir elgesio kontrolės ypatumai”.
„Esu įsitikinęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas negali būti vien tik procedūrų, taikomų socialinės rizikos šeimoms, tvarkos aprašas. Išbrauktos dalys yra ne tik fundamentaliai svarbios vaiko teisių apsaugai, jos turi reguliuoti ir kitus su vaikų švietimu, sveikata susijusius tesės aktus“, – sakė L. Kazlavickas.
Seimo TS-LKD frakcijos narys
Liutauras Kazlavickas
