Kaunas toliau stiprina savo, kaip kultūros miesto, vardą – solidžios investicijos į kultūros renginiams tinkamą infrastruktūrą, renginių įvairovę bei kūrybines iniciatyvas. 2025 metais kauniečiams ir miesto svečiams suplanuotas rekordinis kultūrinių renginių skaičius – virš 5 tūkstančių. Miestas tęsia ambicingus projektus – planuojama pradėti M. K. Čiurlionio koncertų centro statybas, atnaujinti Girstučio kultūros centrą bei modernizuoti Scenos menų mokyklą. Kultūrinis identitetas puoselėjamas per miesto paramą vietos ir tarptautiniams projektams, praturtinantiems ir į nemokamus renginius buriantiems bendruomenes.
Naujosios erdvės kultūrai
„Augančiam miestui neišvengiamai reikia vis daugiau kultūros. Tai neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Tiek dideli, tiek mažesni kultūriniai projektai randa vietą mūsų mieste. Tikiu, kad ne mažiau svarbios ir Kauno investicijos į infrastruktūrą: atnaujinamos ir naujos erdvės tampa scenomis, vertomis kūrėjų, patraukliomis kultūrinėms veikloms, jas lankantiems žmonėms“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą bei naujas statybas prisideda prie aukštesnės kultūros paslaugų kokybės ir platesnės auditorijos įtraukimo. Per pastaruosius keletą metų Kaunas investavo daugiau kaip 100 mln. eurų į miestui ir visai šaliai svarbius projektus.
Atnaujintas Dariaus ir Girėno stadionas ir legendinė Kauno sporto halė, gilias tradicijas menantis Dainų slėnis, naujausias Nemuno salos epicentras „Mokslo sala“ bei senamiesčio pažiba Kauno rotušė. Šios erdvės vis dažniau atsiveria kultūrai – nuo tūkstantines minias pritraukiančių pasaulinio masto ar vietinių žvaigždžių, festivalių iki vietų bendruomenių veikloms, iniciatyvoms, pasirodymams ar repeticijoms.
Darbai nesibaigia
Duoklė kultūrai tęsiasi – toliau vystomi ambicingi projektai. Artimiausiu metu Kaunas ruošiasi skelbti rangos darbų konkursą M. K. Čiurlionio koncertų centrui. Jeigu viskas klostysis pagal planą, statybos prasidės dar šių metų rudenį. Rangos darbai perkami pagal „Paleko Archstudijos“ ir įmonių grupės „Be Live“ bendrovės „Baltic Engineers“ jungtinės komandos parengtą techninį projektą. Iš viso siūlymus teikė net 119 architektų komandų iš 36 valstybių.
Tai bus viena pirmųjų aukščiausio lygio koncertų salių Lietuvoje: stiklu gaubtas 23 tūkst. kv. m pastatas iškils kairiajame Nemuno krante, netoli Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto. Planuojama, kad klasikinės muzikos koncertų salėje tilps 1,5 tūkst. klausytojų, o 700 vietų daugiafunkcėje salėje – pritaikoma įvairiems renginiams.
Renesansas laukia ir Girstučio kultūros centro. Čia numatyta atnaujinti fasadą, stogą, vidaus erdves bei scenos įrangą. Viduje projektuojama žiūrovų salė, laukimo holas per du aukštus. Vasarą tikimasi nupirkti rangą, darbus planuojama pradėti 2026-aisiais.
Pagreitį įgauna ir kapitalinis remontas Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykloje – šiemet miesto investicijos į patalpų atnaujinimą sudaro 1,3 mln. eurų. Rekonstravus tarpukarinį pastatą, jis taps modernia erdve muzikos, šokio ir scenos menų edukacijai. Taip pat numatytas ir istorinio Kurhauzo pastato pritaikymas scenos menams.
Renginių skaičius augs
Kaunas stiprina savo, kaip kultūros miesto, statusą. 2025 metais planuojama surengti daugiau kaip 5 tūkst. renginių – koncertų, konkursų, pokalbių vakarų, festivalių, spektaklių ir kito tipo kultūrinių veiklų. Skaičiuojama, kad tai beveik 100 daugiau nei pernai.
Tai miesto organizuojamos šventės – valstybinių ir atmintinų datų, įžymių žmonių pagerbimo, kūrybinių sukakčių paminėjimai, miesto gimtadienis, Aviacijos šventė, Kalėdų eglutės įžiebimo bei Naujųjų metų šventės. Miestas kasmet nusilenkia iškiliausiems kultūros ir meno atstovams, organizuodamas „Fortūnų“ apdovanojimus, įteikdamas Maironio, Kultūros ir meno premijas.
Platų spektrą kultūrinių renginių kauniečiams siūlo miestui pavaldžios įstaigos: Kauno kultūros centras, Menininkų namai, Kauno miesto muziejus, Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Kauno miesto simfoninis orkestras, koncertinė įstaiga „Kauno santaka“, šokio teatras „Aura“ ir kiti.
Skirtingų šalių kultūra ir jos pėdsakai Kaune pristatomi per renginius su užsienio partneriais. Mieste kovą nuaidėjo Frankofonijos mėnuo, balandį startavo Skandinavijos dienos. Miestiečių laukia kultūros bei edukacijų dozė su „Pažink Čekiją Kaune“, Italijos bei Japonijos dienomis. Šiemet melomanus džiugins chorų iš Vokietijos ir Austrijos koncertai.
Kultūrinių iniciatyvų skatinimas
Savivaldybė kasmet per programą „Iniciatyvos Kaunui“ finansuoja aktualius ir miestui vertingus kultūros renginius, prieinamus kiekvienam gyventojui. Svarbūs visi projektai: tiek pirmą kartą organizuojamos iniciatyvos, tiek ilgamečiai tęstiniai projektai. Kiekvienas jų – prisideda prie kultūrinio gyvenimo įvairovės.
„Nauji projektai pasiūlo „šviežius“ kultūros reiškinius, o tęsiamos veiklos tampa neatsiejamomis miesto tradicijomis. Šiemet pagrindinės kryptys buvo įtrauki kultūra, tarptautiniai projektai, Europos kultūros sostinės palikimo išsaugojimas.
Džiugina, kad sulaukėme daug naujovių, tarpkultūrinių veiklų. Dėl šių iniciatyvų Kaunas tampa atviresnis, suteikia raiškos laisvę menininkams ir kūrėjams“, – pasakojo Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.
Šiemet sulaukta 86 kultūros srities paraiškų, daugiau kaip pusė – finansuotos. Įgyvendinami projektai atspindi miesto istoriją ir įvairialypę kultūrinę tapatybę – nuo tautinių mažumų bendruomenių – ukrainiečių, vokiečių, armėnų, žydų, Kauno įvairių kultūrų centro – organizuojamų iniciatyvų iki tarptautinių fotografijos, chorų, poezijos ir muzikos festivalių bei koncertų, 15-osios Kauno bienalės, .
Didelis dėmesys skiriamas ir „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ veiklų tęstinumui. Į miesto erdves sugrįš festivaliai „ConTempo“, „Audra“, „Gyvos raidės“ bei „Kauno literatūros savaitė“. Taip pat Kauno valstybinio muzikinio teatro projektas „Česlovas Sasnauskas. Requiem“. Duoklė atiduota ir kinomanams – prisidėta prie kino festivalių „Kino pavasaris“ bei „Scanorama“ vykimo Kaune.
Projektai finansuojami, atsižvelgiant į renginių prieinamumą, kultūrinės pasiūlos įvairovę ir miesto bendruomenės įtraukimą. Organizacijų inicijuotoms kultūrinėms veiklos miestas skyrė 750 tūkst. eurų.
