Kauno „Žalgiris“ yra dar nenugalėtas šio sezono Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“.
Šį vakarą mesti iššūkį žalgiriečiams sieks Panevėžio „Lietkabelis“. Alexanderis Schumacheris sako – panevėžiečiai gali nugalėti visus, tačiau tam reikia susikaupimo, geros gynybos ir nuoseklumo.
Jis pats yra vienas komandos lyderių, kuris per 26 minutes pelno 16,6 taško, atkovoja 3,2 kamuolio, atlieka 3,1 perdavimo bei renka 13,7 naudingumo balo.
Keletą ryškių mačų jau sužaidęs gynėjas neslepia, kad nėra savanaudis ir jam kur kas svarbiau – komandos rezultatai.
„Mano prioritetas yra išlikti ant žemės, nei pernelyg pakilti, nei nusivilti. Turiu trenerius, kurie manimi pasitiki ir man nelabai svarbu, ar man individualiai sekasi gerai, ar geriau sekasi komandos draugui. Svarbiausia stumti į priekį vieniems kitus ir pasitikėti“, – LKL.lt sako jis.
A.Schumacheris LKL.lt kalbėjo apie savo šveicarišką pasą, kilmę, brolius lenktynininkus Schumacherius ir G lygą.
„Lietkabelio“ ir „Žalgirio“ akistata šiandien vyks nuo 16.30 val., o ją stebėti galėsite BTV ir „Telia Play“.
– Pradėsiu nuo populiariausios temos dabar: ar jau pradėjote žaisti naująjį GTA?
– Dar ne, gal po kelių mėnesių. Mano keli draugai pradėjo žaisti, žinau, kad tai atima daug gyvenimo. Labiau mėgstu „Call of Duty“ ir NBA2k žaidimus.
– Grįžote iš Sarajevo, kur patyrė skaudų pralaimėjimą. Kaip po tokių rungtynių atrodo nuotaikos lėktuve ir kitoje komandos treniruotėje?
– Kai pralaimi taip, visada yra nusivylimas. Galiausiai tai sukasi ne apie oponentus, o apie mus – kaip atrodome mes. Turėjome treniruotę po šių rungtynių, ji buvo tikrai produktyvi ir tokias dienas norisi pamiršti.
– Kaip manote, ko „Lietkabeliui“ reikia, kad žaidime atsirastų daugiau stabilumo?
– Manau, kad gynybos. Kuomet ginamės gerai, galime įveikti visus, su kuo susitinkame. O kai neapsiginame, nenusiimame kamuolių, galime pralaimėti bet kam. Bet stengiamės gerinti žaidimą ir išlaikyti nuoseklumą.
– Buvo kelios rungtynės, po kurių Nenadas Čanakas sakė, kad pralaimėjimas jam atrodė gėdingas. Kaip tokie momentai veikia komandą?
– Reikia tikėti procesu, stengtis kasdien tapti bent 1 proc. geresniu ir džiaugtis mažomis pergalėmis. Iš tokių pralaimėjimų reikia pasimokyti, gale sezono pamatysime, ar tai padarėme.
– Jums 25-eri, neseniai po studijų pradėjote profesionalo karjerą. Ko žaisdamas NCAA ir net G lygoje negali suprasti, kol neišbandai savęs profesionalo kelyje? Ypač – Europoje.
– Man patinka ta nauja išsimetimo taisyklė LKL, kuri leidžia žaisti greičiau, taip gali išlošti keletą taškų. Išsidėstymas ir fiziškumas yra taip pat nauji dalykai. G lygoje krepšinyje nėra tiek gynybinių dalykų, čia turime daugiau fiziškumo, techniško krepšinio, strategijos pražangų išnaudojime. Smagu išmokti kitokio krepšinio.
– Prieš atvykdamas čia, kiek žinojote apie Europos krepšinį?
– Turėjau buvusių komandos draugų, kurie yra žaidę Europoje, jie man yra pasakoję dalykų. Jie sakė, kad man čia patiks ir stilius čia man tiks. Kai žaidžiau Šveicarijos rinktinėje, jau tada mačiau, kiek įtraukiantis krepšinis yra Europoje.
– Ar nemanote, kad kartais JAV aplinkoje yra nuvertinamas Europos krepšinis? Net ir Eurolyga.
– Absoliučiai, net neišskiriant lygos. Čia rungtynės yra svarbesnės, kiekvienas nori laimėti ir kiekvieną pralaimėjimą priima skaudžiai. Kartais NBA ir G lygoje yra kitaip. Čia žaidžiame po porą rungtynių savaitėje, turime greitai persijungti, bet taip pat išanalizuoti, ką darėme ne taip, kad tai ištaisytume.
– Minite Šveicarijos rinktinę. Gal galite papasakoti istoriją apie savo kilmę?
– Mano seneliai gimė Šveicarijoje, mano mama buvo labai įsitraukus į šią kultūrą, nors ir gimė JAV. Mūsų šeima kilusi iš Berno, mano mamos šeimos pusė kalba vokiečių kalba, aš, deja, nelabai daug išmokau, tik pagrindus. Dalis mūsų giminės gyvena Ciuriche, tad tokia ta istorija.
– Jūsų pavardė yra tokia pati kaip legendinių F1 lenktynininkų – ar dažnai šį faktą girdite? Ir kiek stebėjęs esate jų karjerą?
– Nuolat apie tai girdžiu (Juokiasi). Deja, neturime jokio oficialaus ryšio. Tai nepopuliari pavardė, bet ją smagu turėti. Didžiuojuosi ja ant savo marškinėlių. Nebuvau labai įsitraukęs į jų karjerą, bet kai pamatau kažkokį turinį su jais, peržiūriu.
– Kartais amerikiečiai ilgai vaikosi NBA svajonės, kaip jūs pajautėte, kad laikas keltis į Europą?
– Dar kai mokiausi koledže, turėjau pasiūlymą Vokietijoje, bet pasitarėme su šeima ir likau JAV. Absoliučiai nesigailiu, kad turėjau patirtį G lygoje, kurioje praleidau porą metų, nors nežaidžiau tiek daug, išmokau daug. Aikštelėje ir už jos. Tai pavertė mane tokiu, koks esu dabar. Gavau Šveicarijos pasą, man tai buvo didelė paspirtis, siekiant karjeros Europoje, kur noriu išmokti kuo daugiau.
– Augant amerikietiškoje aplinkoje yra sudėtinga atsisakyti NBA svajonės?
– Jei atvirai, yra tiek daug lygių ir situacijų, kuriose gali žaisti be NBA. Kartais tam tikros vietos tiesiog geriau tinka tam tikriems žaidėjams. Būdamas G lygoje mačiau iš arčiau, koks tas NBA gyvenimas, užkulisiai, bet taip pat smagu dabar palyginti tai su Europos krepšiniu.
– Atskleiskite, kas jus paskatino pasirinkti „Lietkabelį“?
– Turėjau gerą pokalbį su treneriu Čanaku, jis pasakė, kad turėsime jauną ir konkurencingą komandą, kur turėsiu savo vaidmenį. Atvykau čia su pasitikėjimu, kurį man suteikė treneris.
– Kokį įspūdį kol kas jums palieka lietuviškas krepšinis?
– Smagiausias dalykas man yra matyti, kiek žmonių atvyksta į mūsų išvykos rungtynes ir kiek žmonių čia myli krepšinį. Apie tai buvau daug girdėjęs, bet tai pamatyti yra kitas reikalas. Turime sirgalius, kurie kelias valandas keliauja, kad mus palaikytų. Kai tai matai, tai suteikia papildomos energijos. Taip, žaidi už komandą, bet kai matai tokius sirgalius, tai duoda daug.
– Kokius didžiausius iššūkius kol kas sutikote europietiškame krepšinyje?
– Fiziškumas yra to dalis, taip pat – krepšinio IQ. Europos taurėje yra daug atletų, daug amerikiečių, tad atletiškumas ten kiek aukštesnis nei vietinėje lygoje. LKL daugiau strategiško krepšinio. Mane tai gąsdino labiausiai, nes varžovai visada pasiruošia abejose aikštės pusėse ir apskritai pasiruošimas yra didelė dalis žaidimo.
– Neseniai sužaidėte prieš „Tauragę“ vieną geriausių sezono mačų. Kiek pasitikėjimo tai prideda jums?
– Daug, tačiau mano prioritetas yra išlikti ant žemės, nei pernelyg pakilti, nei nusivilti. Turiu trenerius, kurie manimi pasitiki ir man nelabai svarbu, ar man individualiai sekasi gerai, ar geriau sekasi komandos draugui. Svarbiausia stumti į priekį vieniems kitus ir pasitikėti.
– Šį savaitgalį laukia antras mačas prieš „Žalgirį“, pirmosiose žibėjote ryškiai. Ar tokios rungtynės jus motyvuoja dar labiau nei likusios?
– Taip, be abejo. Kai žaidi prieš tokio lygio komandas, nori laimėti dar labiau. Žinome, kad varžovai svarbu, tačiau dar svarbiau yra žiūrėti į save. Kaip jau sakiau: galime įveikti visus, bet ir pralaimėti bet kam. Svarbiausia gerinti žaidimą ir kontroliuoti tai, ką galime.
– „Žalgiris“ yra dar nenugalėtas LKL, kurią remia „Betsson“. Ar matote būdų kaip juos įveikti?
– Laukia kova su fiziška komanda, kurios atakas reikės stabdyti, taip pat reikės kovoti dėl kamuolių ir pataikyti. Kai žiūrime ataką po atakos, viskas klostosi geriau. Jei įdėsime energiją, leisimės į greitą puolimą ir mėgausimės, viskas bus geriau. Manau, kad tas džiaugsmas yra labai svarbus.














