Daugiau nei pusantro milijono gyventojų Lietuvoje turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Nors šis skaičius – didelis, visgi išmokti vairuoti lengva ne visiems. Kai kuriems žmonėms užtenka kelių praktinių užsiėmimų, o kitiems kiekvienas išvažiavimas į gatves kelia stresą ar net baimę. Beveik trisdešimt metų vairavimo mokanti ekspertė atskleidžia, kodėl taip yra ir kaip galima padėti sau įveikti šį nerimą.
Dažnai vairavimo vengiantys žmonės negali įvardyti konkrečios baimės ar jos priežasties, nes vyrauja bendra panika, kad „kažkas nutiks“, teigia vairavimo mokyklos „Mobilūs žmonės“ vadovė ir vairavimo mokytoja Edita Vasaitienė.
Visgi, vienas dažniausiai įvardijamu konkrečių nerimo šaltinių – baimė nesuprasti eismo situacijos arba per vėlai į ją sureaguoti. Pradedantieji vairuotojai dažnai nerimauja, kad nepakankamai greitai priims sprendimus, ypač sudėtingose sankryžose ar nepažįstamuose maršrutuose. Rikiavimasis ir persirikiavimas – naujiems vairuotojams ypač daug įtampos kelianti situacija.
„Tai užburtas ratas – žmogus bijo, nes neturi patirties, o neturi patirties, nes bijo. Svarbiausia – tiesiog pradėti vairuoti ir nepasiduoti pirmai nesėkmei, nes visko galima išmokti. Jei kažkas persirikiavo agresyviai ar jums „papypsino“, tai nebūtinai reiškia, kad jūs padarėte klaidą. Svarbiausia yra planuoti savo veiksmus ir neskubėti“, – sako E. Vasaitienė.
Kita psichologinė kliūtis – baimė sukelti avariją, pakenkti savo ar kitų transporto priemonėms, keleiviams. Dalis vairuotojų jaudinasi ne tiek dėl nuosavo automobilio pažeidimų, kiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Tačiau mokytoja sako, kad panika tik pablogina situaciją – žmogus susikausto, negali adekvačiai vertinti veiksmų ir net pamiršta bazines taisykles, pavyzdžiui, sumažinti greitį.
Pasak E. Vasaitienės, vairavimo kultūra Lietuvoje sparčiai gerėja, vairuotojai laikosi kelių eismo taisyklių ir yra pagarbūs vieni kitiems.
„Mokinius keliuose kartais net per daug praleidžia, tad kartais juokauju, kad taip neleidžia jiems mokytis – bet tai rodo augančią empatiją“, – dalijasi ji.
Dalis vairuotojų nedrąsiai jaučiasi tais atvejais, kai vairuoja nepažįstamus, nuomotus ar dalijimosi platformų automobilius. Dar neišbandytas automobilis gali didinti nepasitikėjimą savo jėgomis, kelti stresą dėl galimų finansinių pasekmių. Pasak automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ vadovės Gretos Januškaitės-Karvelienės, būtent to paskatinta įmonė nuo praėjusių metų spalio mėnesio pradėjo taikyti naują politiką – įvykus eismo įvykiui dėl kliento kaltės ir jam apie įvykį informavus, įmonė padengia visus nuostolius, išskyrus atvejus kai klientai eismo įvykį sukelia neblaivūs, pasišalina iš įvykio vietos ar kitaip pažeidžia kelių eismo taisykles.
„Siekiame sumažinti stresą vairuojant, todėl visoms kelionėms taikome „BeeChill“ apsaugą. Įsivaizduokite, esate pavyzdingas vairuotojas, laikotės kelių eismo taisyklių, bet patekote į eismo įvykį, kurio metu apgadinote nuomotą automobilį. Ši situacija gali įvykti kiekvienam, todėl iškart apie įvykį pranešus mūsų klientų aptarnavimo komandai – už automobilio apgadinimą mokėti nereikės“, – sako G. Januškaitė-Karvelienė.
Per beveik penkis mėnesius nuo „BeeChill“ starto, buvo užfiksuota daugiau nei 150 įvykių, kai ši apsauga padėjo vairuotojams išvengti neplanuotų išlaidų. Viso „Citybee“ padengė žalos už daugiau nei 90 tūkst. eurų, daugiausiai 26–35 metų amžiaus vairuotojų grupėje. Dažniausiai buvo apgadintos automobilių priekinės dalys, žibintai, bamperiai, variklio gaubtai.
Baimės pasekmė – atidėliojimas
Vasaitienė pastebi, kad vairavimo baimė kai kuriuos žmones taip suparalyžuoja, jog jie net nepradeda mokytis vairuoti. Kita dalis – po kelių bandymų metusieji pamokas.
„Pradėję mokytis žmonės būna labai užsidegę, galvoja, kad viską išmokti bus labai lengva. Tada daugelis susidūria su realybe, kad tai nėra taip paprasta. Kai žmogus, deja, turi per mažai valios ir kantrybės, šiame taške dažnai jis pasako, kad vairavimas – ne jam, arba galvoja, kad išmoks vėliau, kai bus vyresnis ir drąsesnis. Tačiau ne amžius lemia drąsą, o asmenybė – jaunas nedrąsus žmogus greičiausiai toks liks ir toliau. Pasitikėjimas savimi auga su patirtimi“, – pabrėžia mokytoja.
Kitas klaidingas stereotipas – kad moterys vairuoti bijo labiau: „Pastebiu, kad pamokų metu vyrai dažnai slepia savo nerimą, nors bijoti yra normalus jausmas, o moterys tiesiog jį išreiškia atviriau. Vieni vienų dalykų labiau bijo, kiti – kitų, tačiau lytis nėra esminis veiksnys, tad skatinčiau moteris drąsiai sėsti prie vairo“, – sako E. Vasaitienė.
Pataria, kaip įveikti vairavimo baimę
Vairavimo mokytoja teigia, kad norint įveikti vairavimo baimę, svarbiausia yra pakeisti požiūrį į savo baimes apskritai.
„Dažnai žmonės per daug galvoja apie savo emocijas, o ne apie patį veiksmą. Vietoje to, kad galvotumėte, kad jaučiate stresą ar bijote atlikti kokį nors manevrą, reikėtų tiesiog pasiryžti ir galvoti, kaip tai padaryti saugiai“, – aiškina E. Vasaitienė.
Praktika – kitas kertinis veiksnys. Vairavimo mokytoja pabrėžia, kad vairavimas yra įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti – dažniau vairuojant vis mažiau galvojama apie pačius veiksmus ir jie tampa automatiniai. Bijoti pradžioje yra normalu, bet svarbu nepaleisti vairo vien dėl to, kad vieną kartą buvo nejauku, pataria E. Vasaitienė.
