Vis daugiau šalies gyventojų renkasi gyventi tvariau, atsakingiau tvarko nuotekas, mažina vartojimą, nereikalingus daiktus atiduoda kitiems, vengia plastiko, rodo tyrimas. Nors visuomenės sąmoningumas, siekiant prisidėti prie aplinkos tausojimo, auga, kasdieniams įpročiams keisti galima įdėti daugiau pastangų.
Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojų įpročiai per pastaruosius kelerius metus keičiasi į gera. Daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc., padaugėjo nuo 41 proc.) svarbiausiu išsiugdytu aplinką tausojančiu įpročiu įvardijo nereikalingų daiktų ar drabužių atidavimą kitiems.
Beveik pusė (48 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje kaip teigiamą įprotį išskyrė tai, kad į nuotekas nemeta pavojingų, netinkamų medžiagų. Padaugėjo žmonių, teigiančių, kad vengia plastikinių pakuočių ir gaminių (37 proc., padidėjo nuo 34 proc.), taip pat daugiau perkančių naudotas prekes (35 proc., padidėjo nuo 31 proc.).
„Tyrimas rodo, kad visuomenėje vyksta svarbūs pokyčiai – žmonės vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai ir atsakingam elgesiui su ištekliais. Būdami vandens ciklo valdytojai, kasdien tiekiame tyrą vandenį iš žemės gelmių, panaudotą išvalome ir sugrąžiname į gamtą. Svarbu, kad į šį procesą įsitrauktų ir gyventojai, keisdami savo įpročius: taupydami vandenį, aktyviai rūšiuodami atliekas ir atsakingai elgdamiesi su nuotekomis – nemesdami į jas atliekų. Kiekvienas mūsų veiksmas – tiek mažas, tiek didelis – turi įtakos. Todėl mūsų visų pareiga užtikrinti, kad skanaus ir tyro vandens ištekliai būtų apsaugoti, prieinami ir ateities kartoms“, – sako Saulius Savickas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
Didžiausia problema išlieka sintetinės medžiagos
Plastiko ir kitų sintetinių medžiagų naudojimas pasaulyje kelia didžiules ekologines problemas, jų gamyba reikšmingai prisideda prie klimato kaitos bei aplinkos taršos. Nepaisant milžiniškų pastangų mažinti plastiko naudojimą, jo gamybos apimtys auga, o patekusios į aplinką plastiko atliekos užteršia vandenį, dirvožemį ir daro žalą ekosistemoms.
Beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų teigė, kad pusę arba didesnę jų garderobo dalį sudaro drabužiai iš sintetinių audinių. Penktadalis respondentų (20 proc.) sakė, kad mažiau nei pusė jų rūbų yra sintetiniai, o vos 11 proc. apklaustųjų teigė tokių drabužių neturintys iš viso.
Europos aplinkos agentūros Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus duomenys rodo, kad metinis plastiko gamybos išmetamųjų teršalų kiekis sudaro apie penktadalį visos ES cheminių medžiagų pramonės taršos. 2023 m. duomenimis, apie 8 proc. mikroplastiko, iš Europos žemyno patenkančio į vandenynus, susidaro iš sintetinių tekstilės medžiagų. Didžioji jo dalis išsiskiria per pirmuosius kelis skalbimus, o dalelės gali būti nuo 1 mikrono iki 5 milimetrų dydžio.
„Technologijos sparčiai tobulėja ir mikrodalelės iš nuotekų yra išvalomos vis geriau. Mūsų regione veikia moderniausia Vilniaus nuotekų valykla, kuri gali sulaikyti ir išvalyti pačias smulkiausias – iki 12 mikronų dydžio arba penkis kartus mažesnes už plauko skersmenį plastiko ar kitokias daleles. Tačiau visuomenės ir pramonės įsitraukimas išlieka itin svarbus. Vienas paprastas žingsnis, kurį kiekvienas galime žengti jau šiandien, – rinktis vandenį iš čiaupo, o ne plastikinių butelių“, – teigia S. Savickas.
Vis daugiau dėmesio Lietuvos gyventojai skiria ir kitų gaminių sudėčiai. Nors kosmetikos ir higienos prekes respondentai dažniausiai vis dar renkasi pagal kainą (44 proc.), svarbiais kriterijais buvo nurodyta ir produktų sudėtis (25 proc.) bei reklamose pateikiamos produktų savybės (22 proc.). Higienos priemonės, kuriose yra cheminių medžiagų, tokių kaip mikroplastikai ir kenksmingi konservantai, gali teršti vandenį, pakenkti ekosistemoms ir prisidėti prie taršos.
Akivaizdžiai daugiau pastangų dedama ir tvarkant atliekas. Nebenaudojamas namų apyvokos ar automobiliams skirtas medžiagas apklaustieji dažniausiai veža į specialias atliekų surinkimo vietas (70 proc., padidėjo nuo 61 proc.). Reikšmingai sumažėjo (21 proc., sumažėjo nuo 27 proc.) teigiančių, kad šias medžiagas meta į kieme esantį atliekų konteinerį.
Vandens trūkumas pasaulyje
Savickas taip pat ragina dėmesį atkreipti į tai, kad pasaulis susiduria su rimtu vandens trūkumu. Šiuo metu 2 milijardai žmonių neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens, o 3,6 milijardai – prie sanitarinių, tarp jų ir nuotekų tvarkymo, paslaugų.
„Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų neturi tokios gyvenimo kokybės ir privilegijų, kokias mes turime Lietuvoje. Dėl to turime prisiminti, kad mūsų kasdieniai sprendimai turi pasaulinį poveikį, ir mes galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo bei tvaraus gyvenimo būdo, kad ateities kartoms paliktume švaresnę ir tvaresnę planetą“, – sako bendrovės vadovas.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
