2024-ieji Panevėžiui buvo proveržio metai – miestas įsitvirtino kaip nauja kryptis Europos meno mylėtojų žemėlapyje, turistus pritraukianti unikaliu pramonės, meno ir kultūros deriniu bei buvo pastebėtas įvairiuose kultūros bei turizmo kontekstuose. Šiemet miestas ypatingo dėmesio sulaukė ir „Keliauk Lietuvoje“ organizuojamuose apdovanojimuose „Lietuvos turizmo sėkmingiausieji 2024“ – jis nominuotas net dviejose kategorijose. Panevėžys varžosi dėl metų turizmo traukos vietovės titulo, o mieste naujai duris atvėręs šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ pretenduoja tapti sėkmingiausiu turizmo projektu Lietuvoje.
„Šie metai Panevėžiui yra reikšmingi visomis prasmėmis – „Stasys Museum“ šiuolaikinio meno muziejus padėjo miestui pelnyti vietą Europos kultūros žemėlapyje, o pramonės ir kultūros jungtys išryškino miesto unikalumą. Ši sintezė ne tik pabrėžia Panevėžio išskirtinumą, bet ir tampa įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems miestams, ieškantiems savo identiteto. Panevėžys virsta patraukliu turistiniu traukos centru traukiančiu lankytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, o visa miesto kultūrinė ekosistema rodo išskirtinį gebėjimą kurti naują turizmo kokybę,“ – mintimis dalinasi Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ direktorė Monika Miniotaitė.
Savo balsą už Panevėžį ir šiuolaikinio meno muziejų „Stasys Museum“ iki 2025 m. sausio 8 d. galite atiduoti ČIA.
Nugalėtojai bus paskelbti 2025 m. sausio 24 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, tarptautinės turizmo parodos ADVENTUR 2025 atidarymo ceremonijos metu.
Kultūra ir pramonė – miesto veidas
Šią vasarą duris atvėręs šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ tapo Panevėžio kultūros traukos centru ir nauju miesto simboliu. Garsaus menininko – Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas muziejus jau sulaukė daugiau nei 50 tūkst. lankytojų ir dėmesio tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visą vasarą panevėžiečiams buvo suteikta galimybė lankytis muziejuje nemokamai – tai padėjo stiprinti ryšį su bendruomene, skatino kultūros prieinamumą bei miestiečių įsitraukimą. Šis muziejus ne tik praturtino miesto kultūrinį gyvenimą, bet tapo viena iš priežasčių atrasti miestą ir jame vykstančias miestui reikšmingas pramonės ir kultūros sintezes.
Viena jų – tradicija tampantis ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALIS – renginys, kviečiantis lankytojus pažinti pramonės įmonių užkulisius. Šiemet į daugiau nei 100 ekskursijų šiuolaikinės pramonės įmonių ir pramonės paveldo objektus susirinko daugiau nei 2000 dalyvių. Pramonės tema skleidėsi ne tik šiuolaikinėse bendrovėse, bet ir miesto erdvėse – Respublikos gatvės atkarpoje lankytojai galėjo išmėginti judesio, garso, generatyvinio meno instaliacijas bei išvysti šviesos ir judesio projekcijose atgijusį Santuokų rūmų vitražą.
Pramonės ir meno dermė tęsiasi ir išskirtinėse miesto vietose – Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis „Makbetas“ pristatytas industrinėje Aukštaitijos siaurojo geležinkelio depo erdvėje, suteikdamas klasikinei dramaturgijai naują prasmę. „Aukštaitijos vandenys“ požeminis vandens rezervuaras virto kūrybine scena performansams ir parodoms, o Panevėžio pramoninių pastatų stogai tapo scena pramonės ir muzikos garsų sintezei. Skaistakalnio parke papildyta instaliacija „Šviečiantys sodai“, kur tradiciniai šiaudiniai sodai įgavo šiuolaikišką formą, atskleidžiant subtilią meno ir tradicijų sąsają.
Šiltuoju metu laiku miesto pasididžiavimu tapo Senvagės fontanas, sužavėjęs projekcijomis, sukurtomis pagal Stasio Eidrigevičiaus kūryba – tai tapo dar viena miesto meno ir inovacijų išraiška.
Šios ir kitos mieste įgyvendinamos iniciatyvos atskleidžia, kaip Panevėžys meistriškai sujungia pramonės paveldą su kultūrinėmis naujovėmis, kurdamas modernų, įtraukiantį ir patrauklų miesto įvaizdį. Toks požiūris stiprina miesto identitetą ir tampa pavyzdžiu, kaip inovacijos gali skatinti turizmą bei didinti vietovės patrauklumą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Informacija: Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“
