Įsivaizduokime situaciją, kai vaikai namuose stebi smurto proveržius: tėtis suduoda mamai, mama trenkia atgal, į konfliktą įsikiša kartu gyvenantys seneliai. Su aplinkinių ar policijos pagalba kilusi sumaištis nurimsta, tačiau kitą dieną istorija vėl kartojasi iš pradžių. Dažnai – žalingai vartojant alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas, tokiu būdu siekiant atsikratyti per dieną susikaupusių psichologinių įtampų. Ar tai tikrai nekenkia šeimoje augančiam vaikui?
Vaiko teisių apsaugos specialistai vieningai sutaria, kad net jeigu vaikas nėra mušamas, skriaudžiamas taikant fizines bausmes, bet mato nuolatinį tėvų tarpusavyje vykstantį smurtą, smurto sėkla jau vaikystėje pasėjama vaiko sąmonėje. Klaidingai manoma, kad tai vyksta tik šeimose, kuriose tėvai nedirba, nuolat girtauja, nesirūpina vaikais.
„Kai vaikas auga matydamas smurtą, triukšmą, konfliktus, girtavimą, jis tiesiogiai patiria smurtą, o tai gali jam sukelti ilgalaikių tiek fizinių, tiek psichologinių sužalojimų: sveikatos, vystymosi sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų, mokymosi sunkumų, žemą savivertę, aukštesnę savižudybės ir polinkio į nusikalstamas veikas riziką. To pasekmės pasireiškia ir jau suaugusio žmogaus gyvenime“, – sako Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos psichologė Olga Leikina.
,,Vaikai neturi matyti ir patirti jokių smurto apraiškų, juolab neturi stebėti, kaip artimiausi jam žmonės – tėvai, seneliai – muša vienas kitą. Visi suaugusieji, o visos tarnybos ir institucijos, kurios dirba su šeimomis, joms turi padėti suprasti, kad vaikai turi augti šeimoje, kurioje vyrauja santarvė ir ramybė. Svarbu nelikti tik pasyviais stebėtojais ir laukti, kuo viskas baigsis, o imtis veiksmų sustabdyti vaiko kančią“, – teigia Vilniaus apskrities VTAS vedėja Silva Lukoševičienė.
Pasak VTAS vedėjos, prigimtinė ir bene svarbiausia kiekvieno vaiko teisė – augti šeimoje, kurioje yra sudarytos geriausios sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi. Suprantama, kad kartais įvairios priežastys lemia tai, jog ne visos šeimos tinkamai užtikrina savo vaikų poreikius. Tačiau vaiko kasdienis gyvenimas aplinkoje, kurioje smurtaujama, nors ir ne prieš jį, neturėtų būti toleruojama.
Pasak psichologės O. Leikinos, vaikai, matydami netinkamą šeimos modelį šeimoje (pavyzdžiui, kaip tėvas ar mama muša vienas kitą), susiformuoja netinkamą šeimos modelio vaizdą ir greičiausiai jį naudos vėliau, suaugę, kai sukurs savo šeimą.
„Vaikystėje patirti santykiai su svarbiausiais žmonėmis, pagrįsti smurtu, kankinumu, patyčiomis, nepagarba, išlieka visam gyvenimui kaip esminis santykių modelis, kuriame vaikas pasirenka būti „auka“ ar „smurtautoju“. Nuolatos patirdamas žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, vaikas susikuria iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, „išmoksta“, kad pasaulis yra neprognozuojamas, grėsmingas, o juo besirūpinantys žmonės netikėtai gali virsti žiauriais, piktais. Nuolatos traumuojami vaikai pasidaro „nejautrūs„ skausmui, sunkiau įvardija savo jausmus, jiems stinga empatijos, užuojautos, vengia bet kokio psichologinio artumo. Net ir praėjus daugeliui metų nuo vaikystės patirčių, žmogus vis dar gali patirti traumą taip, lyg tai būtų įvykę ką tik. Tai pasireiškia miego sutrikimais (naktiniais košmarais), baime, padidintu įtarumu, nerimastingumu, vengimas tam tikrų vietų ar/ir žmonių ir kt.“, – sako psichologė O. Leikina.
Pasak Vilniaus apskrities VTAS vedėjos S. Lukoševičienės, ilgametė vaiko teisių apsaugos specialistų darbo praktika rodo, kad vaikai labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. „Vaikai, kurie nuolatos stebi smurtą šeimoje tarp suaugusiųjų, paprastai vienu metu patiria net kelių rūšių smurtą – pavyzdžiui, psichologinę įtampą ir nepriežiūrą, grasinimus fiziniu skausmu ir svarbiausių poreikių tyčinį netenkinimą, galimybių vaikui socializuotis (pavyzdžiui, susitikti su draugais, lankyti būrelius) nesudarymą ir pan. Jeigu ilgai netenkinami vaiko poreikiai, kyla grėsmė jo raidai, prasideda vaiko emocinis žalojimas, kurį vėliau ištaisyti labai sunku“, – sako VTAS vedėja.
Nelikite abejingi, matydami kenčiantį vaiką, praneškite apie įtariamą smurtą artimoje aplinkoje ne tik prieš vaikus, bet ir jų šeimos narius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams. Gavę pranešimą, specialistai apsilanko vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškina vaiko situaciją ir, esant būtinybei, imasi priemonių, kad būtų apgintos vaiko teisės ir geriausi interesai.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
