Dalis Lietuvos abiturientų kasmet patraukia studijuoti svetur, ypač – į Danijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos universitetus. D. Britanija jau daugelį metų išlieka pati populiariausia kryptis: ten studijuoti norintieji dokumentus stojimams turi pateikti iki sausio 10 dienos. Tad kuo vilioja už jūrų marių esanti sala?
Lietuvių studijomis užsienyje besirūpinančios įmonės „Kastu International“ atstovas Vytautas Murauskas teigė, jog vienas didžiausių Anglijos universitetų privalumų – studijų programų gausa. Studentai ypač vertina galimybę studijoms gauti paskolą, nepriklausomybę ir itin neformaliai bendraujančius dėstytojus. Įstojimo galimybes itin palengvino ir sumažėję anglų kalbos testų reikalavimai.
„Šią dieną, stojant į Anglijos universitetus, paprastai nebereikia laikyti tarptautinių anglų kalbos testų: pakanka turėti B2 lygio anglų k. žinias ir 7-8 siekiantį pažymių vidurkį. O jei abiturientas papildomai išsilaiko ir valstybinį anglų kalbos egzaminą, pasirinkimas, kur studijuoti, tampa dar platesnis“, – sakė V. Murauskas, pridurdamas, jog stojantieji paprastai renkasi universitetus su kažkur jau girdėtais pavadinimais.
Sunkumai dėl kitokios kasdienybės
Stojantiesiems svetur dažniausiai kylantys klausimai siejasi su studijų programomis, finansais bei stojimo reikalavimais: ar universitetas turi paramos galimybę? Ar sudėtinga susirasti darbą? Kiek kainuoja pragyvenimas?..
„Vienas didžiausių sunkumų paprastai būna darbo paieška, nes tik nedidelė dalis jaunų, mokyklą baigusių žmonių, turi užtektinai lėšų pragyvenimui, – teigė „Kastu“ atstovas. –Pagrindinis iššūkis – suderinti darbą su paskaitomis, tačiau didžioji dalis studentų dirba nepilną darbo dieną ir save išlaiko“.
Išvykus iš namų aplanko ir artimųjų bei draugų ilgesys, nes tenka viską daryti pačiam, neretai – vienam. Be to, tiek studijos, tiek visa aplinka bei mokymosi medžiaga yra anglų kalba: prie to priprasti reikia laiko.
„Psichologiniai, kasdienybėje aplankantys iššūkiai po mėnesio-kito tampa nugalėti. Tačiau planuojant studijuoti svetur pagrindinis dalykas yra namų darbai: būtina skirti laiko programos pasirinkimui, kuo labiau pasidomėti universitetais, į kuriuos stojama. Tuomet vėliau neteks nusivilti ir keisti studijų programos ar net universiteto“, – pabrėžė V. Murauskas.
Nemokamas mokslas prieinamas kiekvienam
Pasak V. Murausko, šalies universitetai yra suinteresuoti paruošti tokį specialistą, kuris baigęs studijas gebėtų uždirbti daug. Kai baigus universitetą per mėnesį gaunamos pajamos
viršija minimumą, paskolą reikia grąžinti.
„Stojant į universitetą svarbu laiku susitvarkyti paskolos gavimo dokumentus: padėti tą padaryti yra viena pagrindinių „Kastu“ funkcijų. O kol po mokslų baigimo minimali alga nėra uždirbama, paskolos grąžinti nereikia“, – paaiškino V. Murauskas. Taigi, jei per 30 metų nepavyksta grąžinti paskolos, likusi nesumokėta jos dalis yra anuliuojama.
„Brexit“ grėsmės kol kas nekelia
Anot V. Murausko, D. Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos kol kas yra sudėtingas klausimas, kurio negali pakomentuoti nė universitetų atstovai: nėra aišku, kaip ir kada keisis finansavimo sistema. Nepaisant „Brexit“ proceso, nepertraukiamas dalyvavimas Europos tyrimų ir mobilumo programose tiek britų aukštajam mokslui, tiek valdžiai yra esminės svarbos. Net ir išstojus iš ES tikimasi, kad D. Britanijos universitetams pavyks pritraukti gabius studentus.
„Tarptautiniai studentai įneša tikrai didelį finansinį indėlį, todėl drastiškų pasikeitimų neturėtų būti: greičiausiai sudėtingės tik su paskolų gavimu susijusios sąlygos ir procedūros“, – svarstė „Kastu“ atstovas.
Prieš kelis mėnesius D. Britanijos Ministrė Pirmininkė May Florence pirmąkart prasitarė, jog net ir po išstojimo Anglija neliks abejinga įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė būdama ES narė. „Brexit“ atidėjimas suteikia vilties ilgalaikių projektų įgyvendinimui, tarp jų – ir Europos studentams teikiamoms studijų paskoloms. Jei D. Britanijos planus patvirtintų Briuselis, studentai galėtų tikėtis tų pačių sąlygų stodami į JK universitetus net ir 2021-aisiais.
kastu.lt informacija
