Nors laukia dar vienas žiemos mėnuo, o žemės ūkyje didieji pavasario darbai prasidės dar už poros, pats laikas pakalbėti apie „derlių“, kurį kiekvienais metais surenka ugnis. Statistika rodo, kad kasmet laukuose sudega 50–55 žemės ūkio technikos vienetai. Tikimės, kad šiuo metu žemdirbiai tikrai turi laiko įsiklausyti į tai, ką konstatuoja ir rekomenduoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas GUDŽIAUSKAS. Juk sakoma: ratus ruošk žiemą…
Pikas – rugpjūtis
„Kiekvienais metais, deja, dega traktoriai, kombainai, šienapjovės, presai ir visi kiti žemės ūkio technikos įrenginiai. Vyrauja nuostata, jog dažniausiai liepsnoja sena, nemoderni technika, tačiau faktai liudija kitką, – sakė A. Gudžiauskas. – Gaisrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį kasmet labai panašus.
Per praėjusius metus ugnis sunaikino 51 žemės ūkio technikos vienetą, o 2015-ieji buvo išskirtinai nesėkmingi – degė net 97 vienetai įvairios žemės ūkio technikos. Dešimtmečio vidurkis – kasmet sudega 50–55 vienetai. Pats gaisrų pikas žemės ūkyje būna rugpjūtį, be abejo, tai susiję su intensyviausiais derliaus nuėmimo darbais. Per pastarąjį mėnesį kyla daugiau nei 53 proc. visų žemės ūkio technikos gaisrų. Rugsėjį jų būna gerokai mažiau – apie 13 proc., o visais kitais mėnesiais nelaimių skaičius panašus“, – sakė A. Gudžiauskas.
Pasak pašnekovo, dega ne tik kombainai, nors prieš kurį laiką gaisrų žemės ūkyje skaičius glaudžiai siedavosi būtent su javapjūte. Dega ir traktoriai, įvairūs presai ir kiti padargai. „Žinoma, kai užsiliepsnoja traktorius lauką ariant, yra viena situacija, tačiau, kai dega derliaus nuėmimo technika, o tuomet vyrauja dar ir labai sausi orai, užsiliepsnoja ir pasėliai. Taigi nelaimė tampa išskirtinai didelė ir patiriama milžiniškų nuostolių, – sakė specialistas. – Būna, kad pati žemės ūkio technika nenukenčia, tačiau užsidega žolė, javų laukai.
Esti atvejų, kai aplinkinėje teritorijoje gaisras kyla šienapjūtės metu, ypač jeigu tuomet labai sausa. Besisukančioms šienapjovės dalims atsitrenkus į akmenį kilusios kibirkšties užtenka sausai pievai užsidegti. To laiku nepastebėjus, gaisras kaipmat išplinta, o jeigu šalia dar yra durpynas, bėda – didžiulė. Neturime tikslios statistikos, kiek tokių ir panašių gaisrų sukelia žemės ūkio technika atvirose teritorijose, tačiau praktika rodo, kad tai – ne retenybė.“
Pleška ir nauja technika
A. Gudžiauskas sakė, jog rinkdamas informaciją tikėjosi galėsiąs kalbėti apie dažniau užsiliepsnojančią senų modelių, daug metų naudotą žemės ūkio techniką. „Bet statistika liudija kitką – gaisrų skaičius per beveik penkiolika metų kasmet labai panašus. Prieš dešimt metų degė sovietiniai traktoriai, kombainai ir pan., o pastaraisiais metais pleška vakarietiška technika, nesvarbu, ar ji nauja, moderni.
Pasakyti, kad pasikeitus modeliams gaisrų sumažėjo, deja, negalima. Skirtumas tik toks, jog šiuolaikinėje, vadinasi, brangioje žemės ūkio technikoje yra daugiau plastiko detalių, elektros įrangos ir kitų degių dalių, todėl ją ugnis dažniausiai sunaikina nebepataisomai, kaip ir kompiuterinę įrangą. Todėl žemdirbių patiriami nuostoliai yra gerokai didesni nei kadaise, kai sudegdavo tik traktoriaus padangos ir laidai“, – kalbėjo ugniagesys gelbėtojas.
Pasak jo, dažniausiai žemės ūkio technika užsiliepsnoja dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. „Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro priežastimi. Tačiau fiksuojami atvejai, kai ugnis įsiplieskia ir nuo numestos nuorūkos. Automobilis visai sudega per dešimt minučių, kombainas liepsnoja ne ką ilgiau. Tad ugniagesiai tikrai niekada nespės atvykti taip greitai ir nuslopinti ugnį, juk kalbame apie įvykius atokesnėse kaimo vietovėse, t. y. laukuose“, – teigė specialistas.
Reikia rasti laiko priežiūrai
A. Gudžiausko įsitikinimu, daugelio tokių gaisrų galima išvengti laikantis elementarių taisyklių: naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius, nuo variklio ir jo mazgų būtina nuolat nuvalyti dulkes bei smulkių šiaudų masę, taip pat ir kuro bei tepalo nuotekas. Elektros laidų izoliaciją reikia apsaugoti nuo trinties, mechaninio ir šiluminio poveikio, gerai sutepti besisukančius mazgus. Kombaine turi būti ne mažesnis nei 4 kg miltelinis ar kitos rūšies gesintuvas bei nedegus audeklas. Pageidautina turėti ir kastuvą, kad ugnį būtų galima nuslopinti žemėmis.
„Žinoma, kai vyksta patys intensyviausi derliaus nuėmimo darbai, žemdirbiams tikrai stinga laiko būti maksimaliai apdairiems, – sakė A. Gudžiauskas. – Matyt, todėl tuomet žemės ūkio technikos gaisrų ir kyla daugiausia, bet visus žemdirbius raginame visgi rasti laiko pasirūpinti darbų sauga, t. y. sustoti ir patikrinti pavojingiausias, greičiausiai užsiliepsnojančias vietas.
Mūsų tarnybos ugniagesiai inspektoriai savo ruožtu javapjūtės metu vykdo reidus, kurių metu tikrina, ar žemės ūkio technika aprūpinta pirminėmis ugnies gesinimo priemonėmis. Jeigu jų nėra, gresia bauda. Apibendrindamas noriu pasakyti, kad investicijos į priešgaisrinę saugą visada bus gerokai mažesnės nei nuostoliai, kurių patiria ūkininkai supleškėjus kombainui, traktoriui ar kitai žemės ūkio technikai.“
Elena Rinkevičienė
„ŪP“ korespondentė
Rolando ŽALGEVIČIAUS
ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuotraukos
