Perkant vaikui žaislą (…), deja, dažnai pamirštama svarbiausia – patikrinti produkto aprašymą. Tačiau be reikalo. Specialistai įspėja, kad daugumos žaislų gamybai naudojamos dirbtinės medžiagos, kurios gali būti kenksmingos vaikų sveikatai ir ilgainiui sukelti sunkias ligas ar kitaip sutrikdyti sveikatą.
Didžiausias pavojus – mažiausiesiems
Tai, kad ne visi vaikams pagaminti žaislai yra saugūs, „ŪP“ patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Produktų saugos ir kokybės departamento direktorės pavaduotoja Rima Tuganauskaitė. Ji įsitikinusi, kad žaislai gali būti nesaugūs dėl kelių priežasčių: jų gamybai panaudotų netinkamų medžiagų, netinkamos konstrukcijos, netinkamo naudojimo. Vyresnio amžiaus vaikams perkami žaislai gali būti pavojingi jaunesniems jų broliams ir seserims.
Specialistė akcentuoja, kad daugiausia atidumo reikia renkant žaislus patiems mažiausiesiems. „Perkant žaisliukus vaikams iki 3 m. reikėtų juos atidžiai apžiūrėti. Žaislai turėtų būti pagaminti iš švarių, lengvai valomų medžiagų. Detalių sujungimo vietos turėtų būti be aštrių šerpetų, kad kūdikis nesusižeistų. Barškučių korpusas turi būti tvirtas, nesudužti ant jo užlipus arba jį daužant į lovelės kraštus – duženų briaunos gali sužaloti vaiką.
Barškučių ir sukučių konstrukcijoje neturi būti lengvai nuplėšiamų smulkių detalių, nes kūdikis gali jomis užspringti ir uždusti, – įspėjo R. Tuganauskaitė. – Pavojų taip pat gali kelti žaislai iš polivinilchlorido su plastifikatoriais. Minkštos lėlės, „cypsiukai“, kamuoliai, plaukmenys, kurie paprastai gaminami iš polivinilchlorido (PVC), kad šie žaislai būtų minkšti ir lankstūs, jų gamybai dažniausiai naudojami ir ftalatai (sintetinės medžiagos, naudojamos plastmasės gamyboje – red. past.). Per didelis jų kiekis gaminiuose gali sukelti vėžį, pažeisti kepenis, inkstus, trikdyti medžiagų apykaitą, silpninti imuninę sistemą, sukelti astmą“, – sako specialistė, ramindama, kad leidžiamas ftalatų kiekis žaisluose yra griežtai reglamentuotas.
Pliušiniai žaislai gali paveikti vaiko vystymąsi
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Macaitienė oficialiai išplatintame pranešime atkreipė dėmesį ir į pliušinių žaislų rizikingus gamybos faktorius. „Sintetiniai pliušiniai žaislai dažnai būna apdoroti degumą mažinančiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Tokiuose žaisluose naudojamos degumą mažinančios medžiagos gali neigiamai paveikti vaiko vystymąsi“, – pažymėjo specialistė. Anot jos, saugiau rinktis pliušinius žaislus, pagamintus iš natūralių medžiagų, o prieš juos paduodant vaikams, derėtų žaislus išplauti, išvėdinti ir tokiu būdu pašalinti dalį pavojingų cheminių medžiagų, kurios nesukels pavojaus.
Dviguba atsarga perkant naujoviškus žaislus
Tobulėjant technologijoms, vaikai garsiau ir dažniau pageidauja „protingesnių“ dovanų: kalbančių, vaikščiojančių lėlių, lojančių šunelių, riaumojančių dinozaurų. VVTAT specialistė paaiškino, kad elektroniniai žaislai turi būti pagaminti taip, kad maitinimo baterijų įtampa neviršytų 24 V. „Žaislų, skirtų jaunesniems kaip 3 m. vaikams, kurie gali seilėti žaislą, baterijos turi būti apsaugotos. Jos turi būti žaislo viduje (minkšto kimštinio žaislo ar lėlės) arba įdėtos į dėžutę, kurios dangtis gali būti atidarytas tik naudojant įrankį arba vienu metu atliekant mažiausiai du nepriklausomus judesius (pavyzdžiui, vienu metu spaudžiant žemyn ir pasukant). Laikoma, kad maži vaikai vienu metu negali atlikti dviejų nepriklausomų judesių. Išnaudotos baterijos turi būti laiku išimamos iš žaislo“, – išmaniųjų žaislų besidairančius tėvus informavo R. Tuganauskaitė.
Esant didžiulei žaislų įvairovei, nenuostabu, kad vaikus vis sunkiau nustebinti. Turgavietėse, prekybos centruose mažųjų akis patraukia žaislai, kurie gali „užaugti“, t. y. jų dydis kinta dėl sąlyčio su drėgme. Jie, anot R. Tuganauskaitės, tampa pavojingi patekę į nosį, ausį ar burną, nes išbrinkę jie gali padidėti net iki 50 proc. ir tapti uždusimo priežastimi. Be kita ko, žaisluose esantys stiprūs magnetai pavojingi prarijus du ar daugiau. Jie gali užkimšti žarnyną arba jį net perplėšti.
Išsirinkti padės ženklinimas
Kaip paprastam žmogui nepasimesti žaislų asortimento platybėse ir išsirinkti saugius bei patikimus žaislus? R. Tuganauskaitės tikinimu, visiems pirkėjams turėtų padėti teisingas ženklinimas. „CE (pranc. Conformité Européene – Europos atitiktis – red. past.) ženklinimas yra pagrindinis gaminio atitikties ES teisei rodiklis, užtikrinantis laisvą gaminių judėjimą Europos rinkoje. Dėdamas CE ženklą ant gaminio ir prisiimdamas visą atsakomybę, gamintojas pareiškia, jog įvykdė visus teisinius reikalavimus, taikomus CE ženklinimui, bei įgijo teisę gaminį pardavinėti Europos ekonominėje erdvėje.
Parduodami žaislai turi būti paženklinti CE ženklu ir ant jo privalu nurodyti gamintojo ir (ar) jo įgalioto atstovo bei importuotojo pavadinimą ir (ar) firmos vardą, prekės ženklą bei adresą. Visa tai turi būti pateikta ant žaislo ar jo pakuotės matoma, lengvai įskaitoma ir neištrinama forma. Mažam ar susidedančiam iš smulkių dalių žaislui minėti duomenys pateikiami ant pakuotės, etiketėje ar lapelyje. Jeigu šie duomenys pateikiami ne ant žaislo, vartotojui patariama juos išsaugoti, – pastebi R. Tuganauskaitė. – Prie surenkamų ar sudėtingos konstrukcijos žaislų turi būti pridedamos naudojimo instrukcijos, kurios privalo aiškiai atkreipti vartotojų dėmesį į pavojus, kurie atsiranda žaidžiant su žaislais, ir būdus, kaip tų pavojų išvengti. Jei žaislas nėra paženklintas valstybine kalba, vertėtų jo nepirkti.
Taigi perkant patartina perskaityti ženklinimo etiketę, žaislo surinkimo, naudojimo instrukciją bei saugos patarimus. Svarbu įvertinti, ar žaislas tiks vaikui pagal amžių“, – pataria VVTAT Produktų saugos ir kokybės departamento direktorės pavaduotoja R. Tuganauskaitė pridurdama, kad nepaženklintų žaislų geriau visai nepirkti.
Pranešimai apie nustatytus pavojingus vartotojų sveikatai ir saugai gaminius skelbiami specialioje sistemoje RAPEX. Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių narių pranešimus apie pavojingus gaminius galima rasti VVTAT interneto svetainėje bei Europos Komisijos interneto svetainėje.
Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė
www.ukininkopatarejas.lt informacija
