Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) darbuotojai nuo pirmos gaisro dienos, kilusio Radviliškio įmonėje UAB „Gairelita“, skelbia apie pavojų aplinkai. Tačiau situacijos sprendžiamos vangiai, o padėtis Radviliškio ir Pakruojo rajonuose vis dar pavojinga. Radviliškio rajone paskelbta ekstremali situacija dar neatšaukta. Pakruojo rajone, į kurį atitekėjo gaisro gesinimo metu į paviršinius vandenis patekęs užterštas vanduo iš gaisravietės, paskelbtas ekstremalus įvykis.
Gesinant degančias pjuvenas buvo sunaudotas labai didelis kiekis vandens, daugiau kaip 120 tūkstančių kubų. Po gesinimo užterštas vanduo pateko į paviršinius vandens telkinius bei į Radviliškio miesto valymo įrenginius ir taip paralyžiavo jų veiklą.
ŠRAAD Radviliškio agentūros vedėjas, dar gesinant gaisrą, spalio 7 d., gavo pranešimą, kad į Radviliškio nuotekų valymo įrenginius teka vanduo iš gaisravietės, kuris gali sutrikdyti jų darbą. Vedėjas nedelsiant kreipėsi į gaisro gesinimo štabą, prašant nutraukti putas formuojančios medžiagos naudojimą bei atsiųsti šios medžiagos saugos duomenų lapą. Putų naudojimas buvo nutrauktas.
Jau sekančią dieną buvo paimti mėginiai tyrimui, vandens ištekančio iš Radviliškio nuotekų valymo įrenginių bei Obelės upelio vandens. Paėmus valytų nuotekų mėginį, vizualiai matėsi, kad valytas vanduo nebeatitinka nustatytų normų, technologinis procesas pažeistas. Apie susidariusią situaciją nedelsiant buvo pranešta UAB „Radviliškio vanduo“ ir Radviliškio rajono merui. UAB „Radviliškio vanduo“ vyr. inžinierius buvo įpareigotas skubiai imtis nuotekų tinklų, kuriais gaisro gesinimo vanduo patenka į perpumpavimo siurblinę, užsandarinimo. Taip pat, bendrovė įpareigota kasdien imti atitekančio vandens ir paros valyto vandens mėginius.
Nepaisant pastangų, į valymo įrenginius atitekantis vanduo iš gaisravietės sustabdytas tik praėjus daugiau nei penkioms paroms.
Matydamas blogėjančią situaciją, ŠRAAD Radviliškio agentūros vedėjas pasiūlė gaisro gesinimui naudoti iš gaisro į greta esančią daubą ištekantį vandenį. Šis sprendimas buvo įgyvendintas sumažėjus vandens poreikiui.
Trečią gaisro gesinimo dieną (spalio 8 d.) ŠRAAD valstybinės analitinės kontrolės skyriaus pareigūnai pradėjo imti vandens mėginius ir siųsti juos į laboratorijas. Jau tuomet buvo nustatytas didelis vandenyje ištirpusio deguonies mažėjimas.
Šiandien jau žinoma, kad biocheminis deguonies suvartojimas (BDS) dėl taršos vandenyje, atitekančiame per lietaus kanalizacijos griovį iš gaisravietės į Obelės upę, ribines vertes viršijo 500 kartų. Iš Radviliškio nuotekų valymo įrenginių ištekančiame vandenyje BDS ribines vertes viršijo daugiau kaip 40 kartų.
Deguonies kiekis vandenyje sparčiai mažėja į jį patekus suodžiams. Suodžiuose esanti anglis vandenyje sukelia chemines reakcijas, kurių metu sunaudojamas vandenyje ištirpęs deguonis. Tiriant upės vandens mėginus, fiksuotas ir kai kurių cheminių elementų, tokių kai azotas ir fosforas padidėjimas, tačiau jų normos nėra reglamentuotos, tad kalbėti apie jų viršijimą negalima.
Vandens mėginiai perduoti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui, kuris atlieka vandens ekotoksiškumo tyrimą.
Valdininkai apeliuoja nežinoję apie gręsiantį pavojų Pakruojo rajono vandens telkiniams. Tuo tarpu, vandens tyrimus atlikę ŠRAAD valstybinės analitinės kontrolės skyriaus ir Pakruojo rajono agentūros darbuotojai, apie artėjančią grėsmę ėmė skelbti jau spalio 13 dieną. Pastebėjus, kad deguonies kiekis Obelės upėje kritinis ir sparčiai mažėja Petraičių tvenkinyje, apie tai buvo pranešta Pakruojo rajono savivaldybės administracijai ir Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugijai. Apie žuvims gresiantį pavojų buvo informuota Aplinkos apsaugos agentūra bei Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
ŠRAAD Pakruojo rajono agentūros vedėjas Pakruojo rajono savivaldybę ne tik informavo apie susidariusią situaciją, bet ir prašė imtis atitinkamų veiksmų: suorganizuoti ekstremalių situacijų komisijos posėdį ir spręsti tolimesnius veiksmus, kad Petraičių tvenkinio užterštas vanduo kuo mažiau padarytų žalos gyvajai gamtai ir, kad taršalai padarytų kuo mažiau žalos žemiau tvenkinio esantiems vandens telkiniams. Deja, ypatinga situacija paskelbta tik po keturių parų.
Žuvis gelbėti delsė ir įstatymuose bei reikalavimuose nesusigaudžiusi Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugija. Tą pačią dieną (spalio 13 d.) jiems buvo pranešta apie prie kritinės ribos sparčiai artėjančią situaciją. Pirmininkas taip pat buvo informuotas, kad pagal ministro įsakymą privalo toliau stebėti deguonies koncentraciją vandenyje ir esant būtinybei vykdyti žuvų gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į veterinarinius reikalavimus. Pirmadienį ŠRAAD Pakruojo rajono agentūra jiems įteikė privalomą nurodymą perkelti žuvis į kitus vandens telkinius.
Padedant vietos žvejams, Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugija iki vakar sugavo ir į kitus Pakruojo rajono vandens telkinius perkėlė daugiau kaip 7 tonas įvairios žuvies. Žuvims pervežti buvo išnuomotas ir specialus automobilis. Prie tvenkinio budi aplinkosaugininkų ekipažai.
Baiminamasi, kad gaisro metu užterštas vanduo gali padaryti ir daugiau nuostolių. Tarša Obelės upe plinta pasroviui. Nuolat imami vandens mėginiai ir matuojamas vandenyje ištirpusio deguonies kiekis. Obelės upėje deguonies kiekis stipriai sumažėjęs, ties Stačiūnų gyvenviete, nukritęs ir prie Dargužių kaimo.
Siekiant, kad daugiau taršalų iš gaisravietės nepatektų į paviršinius vandens telkinius Radviliškio aplinkosaugininkai uždraudė atidaryti iš gaisravietės atitekančius nuotekų kanalus. Taip pat siūloma užtvenkti į Obelės upę įtekantį lietaus kanalizacijos intaką.
Artimiausiu metu iš gaisro paveiktų teritorijų bus pradėti imti mėginiai grunto tyrimams. Analizuojami ir oro tyrimai, kurie buvo paimti per gaisrą.
Atlikus visus tyrimus bus pradėta skaičiuoti, kokia padaryta žala gamtai.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento informacija
