Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė
Bendruomenių veikla oficialiai apibūdinama keliomis standartinėmis frazėmis – siekiama stiprinti bendruomeniškumą, puoselėti kaimo tradicijas ir savitumą, skatinti bendravimą tarp kartų, pagal galimybes spręsti vietinių gyventojų problemas ir kt. Ir tik bendraujant su vietiniais gyventojais, klausantis bendruomenės pirmininko ar valdybos narių vardijamų įgyvendintų ir perspektyvių projektų, pradedi suvokti, kiek išmonės ir pastangų, laiko bei lėšų reikia šiai veiklai.
Gera pradžia – pusė darbo
Budrių bendruomenė (Anykščių r., Kavarsko sen.) viena iš 1 800 šalies bendruomenių, kurios steigimosi priežastis neišskirtinė. Suiro bendrovė, ant kultūros namų durų kabo spyna, iš kaimo dingo biblioteka, parduotuvė, nebeliko pradinės mokyklos, net ir pieno supirkimo punkto, kur kas rytą susirinkusieji persimesdavo vienu kitu žodžiu. Sodiečiai gyveno kiekvienas sau. Toks gyvensenos būdas tiko daugeliui senjorų, tačiau kaime likusiems vaikams ar anūkams buvo nyku.
Pasidomėjusios bendruomenių steigimo įstatymais, Sigutė Zmejauskienė, Loreta Kirkuvienė, Jūra Burneikienė ir Jurgita Kamarauskienė pradėjo minti rajono savivaldybės, Švietimo ir mokslo skyriaus bei kitų institucijų slenksčius. Pasak Sigutės, niekas jų išskėstomis rankomis nelaukė, nes savivaldybė vien dėl lėšų paskirstymo nesuinteresuota mažesnių bendruomenių atsiradimu. Kone pusmetį moterys varstė valdininkų duris ir 2010 m. sausį Budrių bendruomenė gavo oficialų statusą.
Atsirado ir biblioteka, ir internetas
Kaip ir buvo numatyta, bendruomenės namais tapo buvusi pradinė mokykla, kuriai pertvarkyti verkiant reikėjo remonto. Tad visais ūkiniais reikalais jau rūpinosi pirmininku išrinktas Valentinas Gudėnas. Parama pastato renovacijai gauta iš 2007–2013 metų tam tikslui vietos veiklos grupėms skirtų Kaimo plėtros programos lėšų. Remontui pasibaigus, pradėta mąstyti apie bibliotekos sugrąžinimą į kaimą. Vyravo Švietimo ir mokslo ministerijos nuostata, kad biblioteka reikalinga tik stambesniems (per 700 gyventojų) kaimams. Tokių kaimų dabar jau reta, tačiau biblioteką pavyko įsteigti. Kiek vėliau šiose patalpose įrengta interneto linija, supirkta visa kompiuterinė įranga, interneto paslaugomis gali naudotis visi bendruomenės nariai.
Kasdieniai darbai tęsiasi
Tačiau ūkiniai reikalai – tik viena pirmininko V. Gudėno veiklos pusė. Ne mažiau energijos, laiko ir pastangų skiriama pačios bendruomenės nariams. „Šiuo metu bendruomenėje susibūrė 80 išradingų, nestokojančių įvairių pasiūlymų gyventojų, tad valdybai belieka idėjas sukonkretinti. Per kelerius veiklos metus atgaivintos ir laikmečiui pritaikytos primirštos kaimo tradicijos, dažnai įvairių švenčių metu organizuojami teminiai patiekalų konkursai, kur sodiečių išradingumui nėra ribų ir niekas neskaičiuoja šiam reikalui išleistų eurų“, – teigia pirmininkas ir patikslina, jog nario mokestis simbolinis, renginiams pinigų trūksta ir rėmėjų ieškoma seniūnijoje ar savivaldybėje. Dažniausiai finansiškai padeda ūkininkas Raimundas Sunklodas.
Pasak pašnekovo, visi organizaciniai vargai pasimiršta, kai matai, kad renginiai sutraukia atokiau esančių kaimų ir miestelio gyventojus, gimtąjį sodžių vis dažniau lanko gyvenantieji kitur, o žvejų mėgėjų ir sportinių varžybų svarbiausi dalyviai – vaikai. Džiugu, kad jose dalyvauja buvę ir esami savivaldybės atstovai, seniūnijos darbuotojai. „Namie nesėdime ir mes: aplankytos kone visos įdomesnės šalies vietovės, draugaujame su Šerių, Svirnų, Elmininkų, Vašakėnų bendruomenėmis. Ir svečius priimame, ir atrakcijas rengiame ne tik bendruomenės namuose, bet ir Klojimo teatro patalpose, kurioms vietos atsirado Sauliaus Sriubo tėvų sodyboje. Bet kuriuo atveju meninės veiklos klausimais patarimo galime kreiptis į kaime nuolat vasarojantį „Naisių vasaros“ aktorių Valerijų Jevsejevą“, – pirmininkui antrina valdybos narys R. Sunklodas.
Prie pokalbio prisijungę dar keli valdybos nariai: Birutė Kirkuvienė, Stasė Žibutienė ir Juozas Radzevičius vienbalsiai tvirtina, kad nuo itin dažno reiškinio – bendruomenės narių susiskaidymo į grupeles, gelbsti pirmininko lojalumas, tolerancija ir kantrybė. Ar šie bruožai, kaip ir organizaciniai sugebėjimai, įgyti ar įgimti, V. Gudėnas atsakymo neturi, tačiau yra įsitikinęs, kad be jų ir Anykščiuose esančioje Antano Vienuolio progimnazijoje mokytojauti, ir būti bendruomenės pirmininku būtų sunku.
Autorės nuotrauka
