Aušra Stanevičiūtė
Šeduva šiais metais yra tituluota Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Šeduvos miestelis yra Radviliškio rajono šiaurės rytinėje dalyje, 18 km nuo rajono centro – Radviliškio miesto. Jo plotas – 546 ha. Šiuo metu gyvena 2673 gyventojai.
Puošniausias ir seniausias miesto pastatas, tikra kultūros vertybė – renesansinė Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1649 m. Šeduva garsėja ne tik visų pakeleivių akį traukiančiu įspūdingu malūnu-restoranu), bet ir moderniomis, aukštą ugdymo kokybę užtikrinančiomis švietimo įstaigomis. Šeduvos lopšelis-darželis, kuriame šiuo metu ugdomi 161 darželinukai, dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, kūrybiškai diegia įvairias naujoves, respublikoje yra apdovanotas įvairiuose konkursuose prizinėmis vietomis (Švietimo ir mokslo ministerijos „Geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso nugalėtojas 2014 m.“; Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2014“ I vieta ir kt.).
Šeduvos gimnazijoje, kuriai dar priklauso Specialiojo ugdymo skyrius ir Pavartyčių skyrius, šiuo metu mokosi 659 mokiniai. Gimnazija lenkia daugumą didžiųjų miestų mokyklų savo ugdymo programų bei inventoriaus modernumu, projektų, užklasinės veiklos plačiu spektru, kasdien vis gražėjančiu, iš pagrindų renovuojamu moderniu stadionu. Gimnazija gali didžiuotis ne tik vis tobulėjančiais aukštos kvalifikacijos pedagogais, bet ir gabiais, iš įvairių sporto varžybų, olimpiadų, konkursų nugalėtojų padėkas gaunančiais mokiniais.
Stengiantis skatinti įvairaus amžiaus Šeduvos gyventojų užimtumą, sutvarkytas miesto parkas. Ne tik iškirsti medžiai ir krūmai, kad būtų šviesiau ir jaukiau, bet ir įrengta treniruoklių bei vaikų žaidimų aikštelės, stalo tenisas, stalas šaškių ir šachmatų žaidimams.
2015 m. spalio 15 d. Šeduvoje duris atvėrė Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius „Jaunimo erdvės“.
Pagrindinis skyriaus tikslas – užtikrinti jaunimo gerovę, kryptingą užimtumą, sąlygoti sėkmingą socializaciją,
Žydų genocido dienos minėjimasugdančią jų kultūrinę brandą, pilietiškumą, socialinius įgūdžius, saviraišką, gebėjimus ir polinkius.
Vienas iš Šeduvos miesto devizų – Šeduva draugiška tautoms. XIX a. pabaigoje Šeduvoje gyveno įvairių tautybių gyventojų, daugumą jų sudarė žydai. Šiais metais užbaigti dvejus metus trukę senųjų kapinių, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidojami Šeduvos miestelio žydų tautybės gyventojai, atkūrimo darbai. 2015 m. spalio 9 d. Šeduvos centrinėje aikštėje atidengtas monumentas, skirtas visiems Šeduvos žydams (skulptorius Romas Kvintas). Šeduvoje gyvenusių žydų atminimo įamžinimo projektą inicijavo VšĮ ,,Šeduvos žydų memorialinis fondas“, jo steigėjas Sergejus Kanovičius.
Artimiausias renginys – Žolinės atlaidai. Jie Šeduvoje yra sena tradicinė šventė, sukviečianti gimines, artimuosius,
kaimynus į atlaidus. Išklausius šventas mišias, lankomi giminės, paskui pasivaišinus prie bendro stalo, vakarop šeduviai renkasi į liaudiškos muzikos kapelų šventę ,,Žolinės vainikas” miesto parke.
Šeduvos miesto bendruomenės nariai aktyviai prisijungė prie populiaraus masinio bėgimo miesto gatvėmis, skirto blaivybei ir sveikam gyvenimo būdui propaguoti, kuris organizuojamas įvairiose Lietuvos vietovėse pirmąjį mėnesio penktadienį 18 val. Bėgimo šūkiai: „Mes už blaivią ir sveiką Lietuvą!“ Bėgimo idėja – „Tik blaivi tauta gali išlikti“. Bėgimo trukmė ir distancija ar maršrutas nėra niekur reglamentuoti, tai daro patys bėgikai. Susiklostė puiki tradicija bėgti ne mažiau 3 km – tiek milijonų lietuvių yra pasaulyje. Bėgimuose dalyvauja visi norintys: su dviračiais, riedučiais, riedlentėmis ir pan. Gilų įspūdį susirinkusiems šeduviams paliko susitikimas su Lietuvos Sveikuolių Sąjungos prezidentu Dainiumi Kepeniu. Paskaita daugelį paskatino keisti gyvenimo būdą, o ryte visi norintys mankštinosi ir maudėsi Arimaičių ežere.
Šeduvos poetas Juozas Šnapštys – Margelis rašė: „Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus“. Mes sakome: grįžkit į Tėvynę. Toks mūsų Šeduvos – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės leitmotyvas. Tai gi, kultūra Šeduvoje reiškiasi pačiomis įvairiausiomis formomis. Tam stiprų postūmį davė šie išskirtiniai kultūros metai, kurie turės atgarsius ir kitiems metams.