Liepos 9–10 dienomis pirmojoje mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje Naisiuose (Šiaulių r.) jau 7 kartą vyko didžiausias blaivus festivalis visai šeimai „Naisių vasara“, kuriame dalyvavo per 60 tūkst. žmonių. Jo metu iškilmingai buvo paskelbtos ir 2017-ųjų metų kultūros sostinės. O jų, kaip ir šiais metais, yra dešimt: Ukrinai (Mažeikių r.), Gasčiūnai (Joniškio r.) Raudondvaris (Kauno r.), Labanoras (Švenčionių r.), Palūšė (Ignalinos raj.), Vabalninkas (Biržų r.) Paežeriai (Vilkaviškio r.), Vilkyškiai (Pagėgių sav.), Priekulė (Klaipėdos r.), Punia (Alytaus r.).
Šiais metais Mažoji Lietuvos kultūros sostinė Alanta (Molėtų raj.) švenčia 580 metų jubiliejų. Pagrindiniai renginiai vyks liepos 23-24 dienomis, per švento Jokūbo atlaidus. Truputį apie Aalantą, kuri dėl geografinės padėties, esanti pakeliui tarp Anykščių ir Molėtų, dar gali tapti ženkliai labiau lankoma turistų.
Alantos kraštas – nuostabus Aukštaitijos gamtos kampelis Molėtų rajone. Žaliuojančios kalvos ir kalneliai, miškai, ežerėliai, Verpeto kalnas įkvėpė šio krašto žmones darbuotis ir kurti. Jau daugelį dešimtmečių Alanta garsėja kaip kultūros židinys. Čia užburtus kūrybos lobius rado ir atskleidė rašytojas ir archeologas P. Tarasenka, čia mokytojas P. Šeduikis sukūrė savo žymųjį paveikslą „Žalgirio mūšis“, čia gyveno ir kūrė kiti ir Alantos kraštui, ir visai Lietuvai nusipelnę žmonės.
Nors bėgant metams, keitėsi politinės santvarkos, tačiau kultūrinis gyvenimas Alantoje, ištverdamas nuosmukius ir pakilimus, sugebėjo ne tik išlikti, bet ir klestėti. Nors neišliko Kultūros namų, bet visus vietinius žmones bei svečius traukia šio krašto kultūros židiniai.
Alantos dvaras. Statytas devynioliktame amžiuje, apipintas įvairiomis legendomis, kultūros šviesą skleidžia Alantos dvaras. Čia veikia E. Satkūnaitės vardo biblioteka, neseniai atvėrė duris V. Žuko dailės galerija. 2016 metais dvare atsidarys Amatų centras, jame bus galima susipažinti su senaisiais šio krašto amatais. Paslaptinga ir žavi dvaro ir jį supančio parko aplinka įkvepia kurti menininkus, todėl čia dažnai vyksta plenerai.
Dvare vyksta įvairūs Alantos krašto bendruomenės renginiai: čia mielai suguža alantiškiai ir svečiai švęsti Užgavėnių, Joninių ir kitų švenčių bei iškilmių. Į dvarą mielai atvyksta koncertuoti žymūs kamerinės muzikos atlikėjai, literatai ir kiti iškilūs kultūros ir meno veikėjai.
Alantos krašto mokyklos. Alantoje nuo 1781 m. mokomi vaikai. Šiuo metu miestelyje veikia gimnazija, užauginusi ne vieną kultūros mylėtoją ir puoselėtoją, kurie garsina Alantos kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Parengti savo darbą puikiai išmanančių ir nuoširdžiai dirbančių pedagogų, mokiniai dalyvauja dalykinėse olimpiadose, respublikiniuose kūrybiniuose konkursuose. Alantos gimnazijoje nuolat vykdomi įvairūs šalies ir tarptautiniai projektai, plečiantys mokinių akiratį, ugdantys jų vertybines nuostatas. Mokiniai po pamokų lanko jaunimo teatro, liaudies šokių, dizaino, gamtos mokslų, sporto ir kitus užsiėmimus. Mokykloje gyvuoja senos kultūrinės ir pilietinės tradicijos, aktyviai veikia mokinių savivalda. Nuolat bendradarbiaujama su vietos bendruomene, seniūnija, organizuojami valstybinių švenčių minėjimai, koncertai, tradicinės šventės šeimoms, kalėdiniai renginiai, „Kaziuko mugė“, lankomi Alantos senelių namų gyventojai, vieniši seniūnijos seneliai. Alantoje nuo 2004 metų veikia Vaikų dienos centras „Daigelis“, teikiantis ugdymo ir socialines paslaugas socialiai silpnų šeimų vaikams ir jų tėvams, bendradarbiaujant su mokykla ir vietos bendruomene.
Už kilometro nuo Alantos miestelio, šalia dvaro, yra VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla. Tai viena iš pažangiausių, inovatyviausių ir nuolat ieškanti naujovių mokykla. Mokykloje atidžiai puoselėjamos kultūrinės tradicijos: čia kasmet vis daugiau dalyvių pritraukia kalėdinė mugė, jau kelintus metus birželio mėnesį vyksta draugijos „Santara-šviesa“ suvažiavimai, čia kūrybinę erdvę atranda jaunųjų menininkų stovyklos. Mokykla gražiai bendradarbiauja su Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinės kultūros autonomijos bendruomene, jos iniciatyva alantiškius ir svečius džiugino Baltijos šalių jaunimo simfoninio orkestro „Baltosios naktys“ koncertai. Taip pat užsimezgė kultūriniai ryšiai su Kauno muzikiniu teatru.
Mokykloje puoselėjamas kulinarinis paveldas ir tautodailė. Čia kiekvieną vasarą vyksta respublikinė siuvinėtojų stovykla, sukurtais nuostabiais darbais parodoje gali pasidžiaugti visi.
Meno ir literatūros puoselėtojai. Alantos kraštas seniai garsėjo savo stipriais meninio žodžio mylėtojais. Literatai aktyviai dalyvauja kasmetiniame K. Umbraso vardo literatūrinės premijos konkurse ir įvairiuose respublikiniuose renginiuose, kai kurie iš jų jau yra išleidę ne po vieną poezijos ir prozos ar literatūros vaikams knygą ir taip garsina Alantos kraštą.
Alanta ypač garsi tautinių šokių kolektyvais, juos jau daugiau nei trisdešimt metų ugdo choreografė Audronė Ališkevičiūtė. Šie kolektyvai pasižymi aukštu profesiniu lygiu, estetiniu vaizdu, puikiomis choreografinėmis kompozicijomis. Alantos šokėjai yra ne tik mūsų bendruomenės, bet ir viso rajono pasididžiavimas, jie nuolat dalyvauja respublikinėse dainų šventėse, yra įvairių konkursų nugalėtojai.
Šiame krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, žmonės mėgsta ne tik šokį, bet ir dainą. Neseniai suburti vokaliniai vyrų ir moterų ansambliai džiug
ina skambiomis dainomis visą Alantos krašto bendruomenę.
Ypatingą koncertinę programą šokėjai ir dainininkai ruošia Mažosios Lietuvos kultūros sostinių renginiams. 2016 metais Alanta švenčia 580 metų jubiliejų liepos 23-14 d. , per švento Jokūbo atlaidus. Šiais atlaidais garsėja Alantos bažnyčia, dėl savo grožio praminta „baltąja gulbe“, įtraukta į Lietuvos švento Jokūbo piligrimų kelią. Bažnyčioje, kuri nuo aukštos kalvos matoma toli aplinkui, dažnai vyksta įvairių operos solistų koncertai.
Pasižvalgius nuo Verpeto kalno, prieš akis atsiveria visas nuostabus Alantos kraštas. Tai žemė, kurioje gera kurti ir gyventi. Tai žmonės, kurie mielai priima visus svečius. Alanta – mažoji Lietuvos kultūros sostinė, laukia Jūsų. Visą programą galiite rasti adresu http://alantiskiai.weebly.com/ .
