Skambant paskutiniams metų laikrodžio dūžiams atsidūstame: to nespėjome, ano, o laikas it smėlis tarp pirštų nenumaldomai teka… „Jei kolekcionuočiau laiką, būčiau turtingiausias žmogus pasaulyje. Būtų smagu sau prisidėti kokius 10–15 metelių – turiu daug planų, daug darbų nuveikčiau“, – šypsosi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas, rodydamas savo darbo kabinete sukauptą didžiulę smėlio laikrodžių kolekciją.
Laimės laikrodis
„Be vieno Vilniuje gyvenančio vaikino, nežinau, kad dar kas nors Lietuvoje kolekcionuotų smėlio laikrodžius. Šiuo atžvilgiu mano kolekcija unikali, – pasakoja V. Jakštas. – Visgi nesu profesionalus kolekcininkas, veikiau mėgėjas. Retai kada eksponatais keičiuosi su kitais pasaulio kolekcininkais internetu, specialiai laikrodžių neieškau ne tik Lietuvoje, bet ir nuvykęs į svečią šalį – mėgstu apžiūrėti vietines įžymybes, pasigrožėti gamta, pailsėti. Nelakstau ieškodamas kažko originalaus, tačiau užtikęs visada nusiperku – puikus kelionę primenantis suvenyras.“
Daugiau kaip 350 smėlio laikrodžių kolekcijai skirta speciali spinta, kiekvienoje jos lentynoje surikiuoti skirtingos tematikos laikrodžiai: naudoti fizioterapijoje, vaikiški žaisliniai, praktiški, smulkūs suvenyrai, o prie sienos ant komodos – reti, unikalūs, sukurti menininkų.
Vieni plastikiniuose, metaliniuose, stikliniuose, mediniuose, paprastuose ar meniškuose rėmeliuose, kiti ir visai be jų. Laiką matuoja ne tik smulkios smėlio smiltelės, bet ir marmuro dulkės, metalo drožlės. Pastarosios subyra kaip gražios kalėdinės eglutės, nes laikrodžio dugnelyje įtaisytas magnetukas.
Du laikrodžiai stikliniais rėmais stebina neįprastu veikimo principu: jie sumontuoti taip, kad smėlis byra ne žemyn, o į viršų.
„Reginys neįprastas, bet stebuklo nėra – laiko juk atgal nepasuksi, jis vis tiek eina pirmyn. Turiu dar ir „laimės laikrodį“: jis gali sustabdyti laiką, – juokiasi kolekcininkas rodydamas senovinį antikvarinį smėlio laikrodį, kurį įsigijo iš vieno miestelėno. –
Jo viduje tarp smėlio kruopelių, matyt, bus pakliuvęs nedidelis akmenukas: kartais išbyra visas smėlis, o kartais tas akmenukas užkemša skylutę ir… laikas sustoja! Gaila, kad tik reliatyviai.“
Ir virtuvei, ir miegamajam
Jakštas pasakoja, kad kai kurie laikrodžiai ne tik skaičiuoja laiką, bet dar ir turi kokią kitą paskirtį – pagaminti kaip sąsagos, kaklo papuošalas, raktų pakabukas, dėklas rašikliams laikyti, žvakidė, žaislas. Kiti ir taip naudingi buityje, pavyzdžiui, kokteiliui maišyti, verdant kiaušinius ar plikant arbatą. Du pastaruosius smėlio laikrodžius kolekcininkas turi savo namų virtuvėje.
„Bičiulis iš Vokietijos padovanojo dar savo senelio naudotą smėlio laikrodį, kuriame smėlis išbyra lygiai per 3 minutes – per tiek laiko išverda minkštas kiaušinis. Kitas smėlio laikrodis gali būti naudojamas dar ir kaip dėkliukas kiaušiniui – jame padaryta speciali įduba kiaušiniui įdėti“, – pasakoja V. Jakštas. Jis pastebi, kad arbatai plikyti skirti smėlio laikrodžiai labai populiarūs Anglijoje.
Panevėžiečio kolekcijoje yra dar vienas originalios paskirties laikrodis. Apie jį Valdemaras pasakoja ne kiekvienam smalsuoliui: laikrodis skaičiuoja meilės ritualų trukmę. Ant laikrodyje esančių padalų užrašyta, kokios kokybės sekso galima tikėtis per tam tikrą laiką. Kokybiškiausias trunka šiek tiek ilgiau nei pusvalandį – per tiek laiko išbyra visas smėlis.
Testuoja chronometru
Prieš dešimt metų smėlio laikrodžiais pradėjusio domėtis panevėžiečio kolekcijoje vargu ar rastume bent du tokius pat. „Renku senovinius, įdomaus, originalaus dizaino, stebinančius netradicine idėja ar veikimo principu, menininkų sukurtus laikrodžius. Štai vos centimetro dydžio sąsagas-smėlio laikrodžius padovanojo sūnus Vytis su žmona, beje, kaip ir unikalias lazdeles kokteliams maišyti. Meniškai išdrožinėtas laikrodis – vienas pirmųjų kolekcijos eksponatų, Panevėžio dramos teatro aktoriaus Enriko Kačinsko rankų darbo dovana“, – vardija visus savo kolekcijos eksponatus kruopščiai chronometru testuojantis V. Jakštas.
Šie jo tyrimai rodo, kad tiksliausiai laiką skaičiuoja brangesni laikrodžiai arba skirti naudoti fizioterapijos kabinetuose. Paprastesni, vaikiški, turi nedideles paklaidas, bet yra 5–7 ypatingi, kuriuose smėlis pirmyn ir atgal išbyra per visiškai skirtingą laiką, pavyzdžiui, pirmyn per 4 minutes, atgal – per 15 sekundžių. Ilgiausias smėlio byrėjimo laikas net keliuose laikrodžiuose – viena valanda, trumpiausias – 2 sekundės.
Kolekcininko gyslele V. Jakštas pasižymi jau seniai: anksčiau rinko pašto ženklus, turėjo sukaupęs vertingą kolekciją, 
bet ja susiviliojo ilgapirščiai. Smėlio laikrodžių kolekcijos pradžia tapo iš tolimos kelionės grįžusių draugų suvenyras, kurį laikė darbe. Antrą patikusį laikrodį netyčia nusipirko pats ir pastatė šalia pirmojo. Paskui kažkas dar vieną padovanojo…
„Trys – jau buvo kolekcijos pradžia. Kodėl ji ne namuose? Kai pavargstu ar reikia greitai apvalyti mintis, susikaupti, stebiu laikrodžiuose byrantį smėlį – puiki meditacija“, – paaiškina Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Susižavėjimas smėlio laikrodžiais jį išmokė vertinti laiką. „Deja, kažkodėl mes nebranginame laiko, gana dažnai tuščiai švaistome. Kolekcija mane sudrausmina“, – prisipažįsta kolekcininkas. Kad netuščiažodžiauja, gali patvirtinti kolegos: per susirinkimus kabinete ant stalo visada atsiranda du smėlio laikrodžiai – juodas ir raudonas, pirmame smėlis išbyra per 10, antrame – per 15 minučių.
„Ataskaitą pristatantis darbuotojas turėtų sugaišti 10 minučių – tiek pakanka esmei išdėstyti, iš bėdos galima klausytis dar penkias, kol baigs byrėti smėlis raudoname laikrodyje, bet jei žmogus vis dar tuščiažodžiauja, aiškėja, kad darbo neatliko“, – šypsosi Valdemaras Jakštas.
Eglė Leonovienė, „šeimininkės“ korespondentė
