Pastarąjį dešimtmetį Kauno miestas ir rajonas išgyvena kokybinį virsmą – pritrauktos rekordinės užsienio investicijos, sparčiai auga gyventojų skaičius, o gyventojų atlyginimai beveik baigia pasivyti sostinės lygį. Apie tai, kaip moderni vadyba ir kryptingos investicijos pakeitė miesto veidą, diskutuota Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ dešimtmečiui skirtame Kauno ekonomikos ateities forume.
„Save kuriantis miestas“ – su tokiu šūkiu savo veiklos dešimtmetį pasitikusi agentūra „Kaunas IN“ per pastaruosius metus padėjo miestui įsitvirtinti tarptautiniame investuotojų ir turistų žemėlapyje. Pasak „Kaunas IN“ direktoriaus Tado Stankevičiaus, prie šių rezultatų labiausiai prisidėjo strateginis požiūris į verslo aplinkos kūrimą.
Stankevičius pabrėžia, kad atnaujinta miesto infrastruktūra ir investuotojams sukurtos palankios sąlygos tiesiogiai atsiliepė darbo rinkai – kūrėsi naujos darbo vietos, o atlyginimai tapo itin konkurencingi. Tai paskatino žmones rinktis Kauną nuolatiniam gyvenimui.
„Gyventojų skaičius Kauno mieste ir rajone išaugo nuo 386 tūkst. Iki 415 tūkst., o ši tendencija, tikime, tęsis ir toliau. Esame išsikėlę ambicingą tikslą – tiek gyventojams, tiek investuotojams sukurti geriausią gyvenimo grąžą (angl. Return on Life) Baltijos šalyse, kur augančios pajamos ir karjeros galimybės derėtų su aukščiausia kasdienio gyvenimo kokybe“, – sako „Kaunas IN“ vadovas.
Šiuo atžvilgiu Kaunas jau dabar skaičiuoja palankius rezultatus. Kauno gyventojų atlyginimai baigia pasivyti sostinę – šiuo metu vidutinis atlyginimas Kaune siekia 91,8 proc. sostinės lygio.
Pasak T. Stankevičiaus, tokius rodiklius lemia nuoseklus dėmesys užsienio kapitalo pritraukimui, inovacijoms ir moksliniams tyrimams: sukūrus palankią ekosistemą, verslas plečiasi ir gali užtikrinti darbuotojams geresnes sąlygas.
Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis forume akcentavo, kad esminis lūžis įvyko prieš dešimtmetį, kai savivaldybė pakeitė požiūrį į miesto valdymą ir iškėlė klausimą, kokiame mieste žmonės iš tiesų nori gyventi.
„Išgryninome tris prioritetines kryptis: kokybišką švietimo sistemą, karjeros galimybes ir visavertį laisvalaikį. Atliepus šiuos poreikius, gyventojams nebereikia dairytis, kur išvykti – viską jie randa viename mieste. Panašias vizijas turi daugelis savivaldybių, tačiau ne visoms pavyksta jas paversti realiais darbais“, – teigė A. Palionis.
O Kauno rezultatai kalba patys už save. Per dešimtmetį Kaune atnaujinta 30 mokyklų stadionų, kai tuo tarpu nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki tol modernizuoti tik du, sukurta pasaulinio lygio sporto infrastruktūra: „Žalgirio“ baseinas, Dariaus ir Girėno stadionas, Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas, Ledo arena, o šiuo metu statomas uždaras regbio ir futbolo maniežas bei ekstremalaus sporto bazė.
Taip pat iškilo tarptautinio lygio mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“, o pats miestas, sėkmingai įgyvendinęs Europos kultūros sostinės („Kaunas 2022“) programą, tapo patrauklia aikštele tarptautinei kino industrijai bei pasaulio ir Europos sporto čempionatams.
Dėmesys skiriamas ir didelės plėtros įmonėms. Verslui skirtoje teritorijoje – „ALEX“ inovacijų parke – plyname lauke išvystyta reikiama infrastruktūra technologijų bendrovėms. Šia erdve jau patikėjo „Teltonika Networks“.
„Savivaldybė padeda verslui, verslas sukuria aukštesnę pridėtinę vertę ir sumoka daugiau mokesčių, kurie grįžta gyventojams per socialinės gerovės projektus. Tačiau pokyčius pradėjome nuo savęs: atsisakėme perteklinės biurokratijos, 16 proc. sumažinome etatų skaičių, centralizavome 170 pavaldžių įstaigų buhalteriją ir optimizavome sporto mokyklų tinklą, vienuolika įstaigų sujungdami į penkias“, – vadybinius sprendimus vardijo vicemeras.
„Investuok Lietuvoje“ direktorius Elijus Čivilis forume atskleidė, kad Kauno progresas yra akivaizdus: vien Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) yra pritraukusi 1,8 mlrd. eurų investicijų, iš kurių net 60 proc. sudaro tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Bendra Kauno startuolių vertė taip pat jau yra perkopusi 1,2 mlrd. eurų.
„Konkuruodami mes visada stebime, ką veikia kitos šalys ir stengiamės padaryti geriau. Tai nėra tik apie tai, kad tu nusimatei kažkokį tikslą, jį pasiekei ir gali sėdėti toliau ramus”, – pastebi investicijų ekspertas. O, pasak jo, Kaunas kartu su „Kaunas IN” turi didelių ambicijų ir atkakliai jų siekia.
Ir, nors Kaunas išlieka apdirbamosios gamybos magnetu – 2020–2026 m. miestui teko 22 proc. visų šalies TUI šioje srityje (450 mln. eurų) – pastarąjį dešimtmetį čia sparčiai augo ir aukštos pridėtinės vertės sektoriai: programinės įrangos kūrimas, finansinės technologijos bei vidiniai paslaugų centrai.
Anot eksperto, tokia plėtra rodo, jog ateities konkurencingumui bus gyvybiškai svarbūs talentai ir patogi lokacija. O čia Kaunas turi tvirtus pranašumus. Mieste ir rajone veikia 10 aukštųjų mokyklų bei 16 profesinio rengimo įstaigų, kuriose 2026 metais studijavo daugiau nei 36 tūkst. studentų. Kartu su puikiai išvystytu susisiekimu – geležinkelių, automobilių kelių ir oro uosto infrastruktūra – tai sukuria stiprią jungtį tarptautiniam verslui.
Per pastarąjį dešimtmetį Kaunas taip pat tapo geriau matomas tarptautiniame turizmo žemėlapyje. Prie miesto žinomumo prisidėjo Europos kultūros sostinės programa, Kauno modernizmo įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir tarptautiniai sporto bei kultūros renginiai. Atnaujintos viešosios erdvės, nauji muziejai ir sporto infrastruktūra praplėtė kauniečių laisvalaikio galimybes ir suteikė daugiau priežasčių atvykti į miestą. „Kaunas IN“ miesto paveldą, lankytinas vietas ir renginius pristato Lietuvos bei užsienio keliautojams. 2016-2025 m. Kauno miesto apgyvendinimo įstaigose apsistojusių svečių skaičius išaugo 46,5 proc. – nuo 271 tūkst. iki daugiau kaip 397 tūkst.
















