Pasikartojantis galvos skausmas ar silpnumas ne visus paskatina kreiptis į gydytoją. Šalies gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 16 proc. apklaustųjų pagalbos kreipiasi tik būklei smarkiai pablogėjus, 11 proc. – per mėnesį ar vėliau, o 7 proc. paprastai laukia, kol negalavimai praeis savaime. Šeimos gydytojos teigimu, pamažu atsirandančius simptomus žmonės kartais priskiria amžiui, o neturėdami skundų atideda profilaktines patikras – būtent tas, kurios gali padėti ligą aptikti anksčiau.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad pasikartojus negalavimams, iš karto į gydytoją kreipiasi tik 8 proc. apklaustųjų, dar 39 proc. – per vieną–septynias dienas. 15 proc. nurodo besikreipiantys per dvi ar tris savaites.
Šeimos gydytoja Elena Šukė praktikoje sako stebinti abu kraštutinumus: vieni pacientai atvyksta vos tą rytą pajutę simptomus, kiti – ligai jau įsibėgėjus. „Kartais jauni žmonės neteikia reikšmės simptomams, nes „dar yra labai jauni ir sunkių ligų dar negali būti“. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonės kartais nesureikšmina simptomų juos nurašydami amžiui“, – sako E. Šukė.
Profilaktika – galingiausias ginklas
Pasak gydytojos, kai kurios ligos lieka nepastebėtos, nes ankstyvose jų stadijose žmogus nejaučia ryškių simptomų.
„Dažnai nepakankamai dėmesio skiriama arterinei hipertenzijai – padidėjusiam kraujospūdžiui – ir dislipidemijai, arba kraujo riebalų apykaitos sutrikimui. Neretai vėlai nustatomas ir prediabetas, antrojo tipo cukrinį diabetas, lėtinė inkstų liga, osteoporozė. Visoms šioms būklėms būdinga tai, kad ankstyvoje stadijoje žmogus gali beveik nieko nejausti, o simptomai prasideda labai pamažu ir kartais žmonės juos „nurašo“ senėjimui“, – sako E. Šukė.
Pasak jos, pavėluota diagnozė gali reikšti ne tik sudėtingesnį gydymą vėliau – pažengusios lėtinės ligos gali sukelti negrįžtamų sveikatos pokyčių, o gydymo galimybės tampa ribotesnės.
Deja, tyrime 3 iš 4 gyventojų nurodė į gydytojus dažniausiai besikreipiantys jau turėdami konkrečių sveikatos nusiskundimų. Profilaktiškai pasitikrinti dažniausiai lankosi 13 proc. respondentų. Šeimos gydytojos teigimu, profilaktinius patikrinimus žmonės neretai atideda pirmiausia, nes kol nieko neskauda, vizitas atrodo nebūtinas.
„Kuo anksčiau diagnozuojame ligą, tuo daugiau gydymo galimybių turime ir tuo mažesnė negrįžtamų pasekmių rizika. Taigi bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų visiems – tiek vaikams tiek suaugusiems. Profilaktika yra pats galingiausias ginklas šiuolaikinės medicinos rankose ir jos dėka daugelio net ir sunkių ligų galima išvengti arba diagnozuoti jas anksti“, – sako E. Šukė.
Kokie tyrimai reikalingi, priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir individualių rizikos veiksnių, todėl juos parinks specialistas.
„Pajutus pasikartojančius negalavimus, nebūtina iš anksto žinoti, kokio specialisto pagalbos gali prireikti. Pradėti galima nuo šeimos gydytojo konsultacijos, o jei situacija leidžia, pirmasis pokalbis gali vykti ir nuotoliniu būdu. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, tokiomis konsultacijomis bent kartą jau naudojosi 65 proc. gyventojų“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Vizitą atitolina eilės, laiko ir finansų stoka
Vis dėlto vizitą atitolina ir praktinės aplinkybės. Tyrime paklausti, kodėl dažniausiai atideda rūpinimąsi sveikata, 42 proc. respondentų nurodė ilgą laukimo laiką pas gydytojus, 27 proc. – laiko stoką, 24 proc. – finansus. Vaikų ir šeimos poreikius įvardijo 8 proc. apklaustųjų.
„Didžiausias pajamas gaunantys tyrimo dalyviai dažniau minėjo laiko trūkumą, mažiausias – finansines priežastis. Kai vizitas reiškia ir papildomas išlaidas, sprendimą kreiptis pagalbos gali būti sunkiau priimti. Todėl verta iš anksto įvertinti, pavyzdžiui, galimybę įsigyti privatų sveikatos draudimą, kuris pagal pasirinktas sąlygas padengtų dalį mokamų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų. Galėdami rinktis tiek mokamas, tiek nemokamas paslaugas, pacientai turi daugiau galimybių pasirinkti gydymo įstaigą ir tinkamą konsultacijos laiką. Tuomet pasikartojus negalavimams būtų mažiau neapibrėžtumo bent dėl finansinės sprendimo pusės“, – sako A. Zinevičius.
