Šeduvoje vykstančios naujos autobusų stoties statybos atvėrė dar vieną miesto istorijos puslapį. Archeologiniai tyrimai pačiame miesto centre atskleidė po žeme išlikusius ankstesnių šimtmečių kultūrinius sluoksnius, statinių liekanas ir radinius, liudijančius apie čia gyvenusių šeduviečių kasdienybę.
„Šeduva turi ilgą ir turtingą istoriją, todėl tokie radiniai yra svarbūs visam miestui. Šiandien mes tvarkome miesto centrą ir statome tai, ko reikia dabartiniams gyventojams, bet kartu turime pagarbiai elgtis su tuo, ką čia paliko prieš mus gyvenusios kartos. Manau, šeduviečiai gali didžiuotis, kad jų miesto istorija slypi ne tik senuose dokumentuose ar nuotraukose – jos pėdsakai iki šiol išlikę čia pat, po mūsų kojomis“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.
Po žeme – kelių šimtmečių Šeduvos istorija
Tai, kad prieš pradedant pagrindinius naujos autobusų stoties statybos darbus teritoriją turės ištirti archeologai, buvo žinoma iš anksto. Stotis statoma Šeduvos centre, Vytauto gatvėje, o ši vieta patenka į Šeduvos senojo miesto vietos ir miesto istorinės dalies teritoriją. Dėl to pradėjus statybas ir nukasus paviršines dangas čia buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai – ištirti aštuoni šurfai.
Tyrimai parodė, kad po šiandieninio miesto paviršiumi yra išlikę ankstesnių laikotarpių pėdsakų. Archeologai aptiko kultūrinius sluoksnius, kuriuose rasta XVII–XIX amžiais datuojamų radinių. Kai kuriose vietose užfiksuotas net XVII amžių siekiantis kultūrinis sluoksnis.
Archeologų radiniai primena, kad šioje Šeduvos centro vietoje aktyvus gyvenimas virė jau prieš kelis šimtus metų. Keitėsi žmonių kartos, pastatai ir miesto veidas, tačiau po žeme išlikę jų kasdienio gyvenimo pėdsakai šiandien leidžia geriau pažinti senąją Šeduvą.
Rasta keramikos, koklių ir senųjų statinių pėdsakų
Archeologams ypač daug informacijos suteikia iš pirmo žvilgsnio nedideli radiniai. Tyrimų metu aptikta buitinės keramikos šukių, plokštinių koklių fragmentų ir kitų praeities žmonių gyvenimą liudijančių radinių.
Vienoje tyrimų vietoje maždaug 0,5–0,8 metro gylyje aptikta tamsiai pilkos spalvos sluoksnio su buitinės keramikos šukėmis, kurios datuojamos XVII–XIX amžiais. Kitoje vietoje rasta plokštinių koklių fragmentų, ornamentuotų reljefiniu geometriniu bei augaliniu ornamentu. Šie radiniai archeologų datuojami XVII amžiumi.
Tyrimų pažymoje pateiktose nuotraukose matyti ir patys archeologų surinkti radiniai – įvairių formų bei ornamentų keramikos ir koklių fragmentai. Kai kurios šukės tebėra su aiškiai matomais ornamentais, todėl net po kelių šimtų metų galima pamatyti daiktų, kuriais naudojosi ankstesni Šeduvos gyventojai.
Archeologai aptiko ne tik pavienių daiktų. Tyrimų vietose užfiksuota akmenų konstrukcijų, pamatų fragmentų, ir, galimai, senovinės krosnies liekanos.
„Kiekviena tokia keramikos šukė ar žemėje išlikusi seno statinio dalis galbūt atrodo nedidelė, tačiau archeologams ji gali daug papasakoti apie tai, kaip prieš kelis šimtus metų gyveno žmonės. Svarbu, kad šie Šeduvos istorijos liudininkai būtų tinkamai ištirti ir išsaugoti“, – sako meras K. Račkauskis.
Istorinis palikimas bus išsaugotas
Archeologinių tyrimų rezultatai reiškia, kad specialistų darbas šioje vietoje dar nesibaigė. Rugsėjo 16 dieną tolesnė projekto eiga aptarta Radviliškio rajono savivaldybėje.
Meras K. Račkauskis susitiko su autobusų stoties statybų rangovo UAB „Eirta“ atstovais. Pasitarime taip pat dalyvavo vicemeras Alfredas Juozapavičius, Šeduvos miesto seniūnė Edita Mančiauskė, Savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Pilypas bei Kultūros, paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėja Justė Juškaitė.
Artimiausiu metu bus parengtas tolesnių archeologinių tyrimų projektas, o archeologai sugrįš į statybvietę išsamiau ištirti vietų, kuriose aptiktas vertingas archeologinis sluoksnis. Tyrimų pažymoje nurodyta, kad tam tikrose teritorijos dalyse prieš vykdant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus arba archeologinius žvalgymus.
Kol archeologai atliks šiuos darbus, autobusų stoties statybas šioje vietoje teks kuriam laikui sustabdyti. Tai būtina tam, kad specialistai galėtų ramiai ir kruopščiai ištirti istorinį miesto palikimą. Atlikus būtinus tyrimus, išlikę archeologiniai sluoksniai bus uždengti specialia geotekstile ir taip užkonservuoti po žeme ateities kartoms, o vertingiausi radiniai bus iškelti ir perduoti saugoti muziejuose.
Vėliau statybininkai galės tęsti numatytus darbus, tačiau žemės kasimo darbai ir toliau vyks prižiūrint archeologams. Taip bus užtikrinta, kad statybų metu aptikus naujų miesto praeitį menančių radinių ar struktūrų jie neliktų nepastebėti ir būtų tinkamai ištirti.
Šiandienos darbai padeda geriau pažinti praeitį
Savivaldybės vadovų teigimu, archeologiniai tyrimai yra natūrali darbų istorinėje miesto dalyje dalis. Nors jie koreguoja statybų eigą, kartu tai yra reta galimybė daugiau sužinoti apie miesto raidą iš šaltinio, kuris šimtmečius išliko nepaliestas po žeme.
„Jeigu jau turime tokią galimybę pažvelgti į senąją Šeduvą, nereikia skubėti ir istorijos užpilti betonu. Tegul archeologai padaro savo darbą ir išsaugo tai, kas vertinga. Stotis šioje vietoje tarnaus žmonėms daugelį metų, o tai, ką šiandien sužinosime apie miesto praeitį, liks dar ilgiau“, – teigia K. Račkauskis.
Archeologų radiniai dar kartą primena, kad šiandieninė Šeduva kūrėsi ant daugelio ankstesnių kartų palikto pagrindo. Po miesto centru išlikę kultūriniai sluoksniai, keramikos ir ornamentuotų koklių fragmentai bei statinių pėdsakai yra nedidelės, tačiau tikros šios istorijos dalys.
Šeduvoje statoma nauja autobusų stotis
Naujoji Šeduvos autobusų stotis statoma dabartinės stoties vietoje, Vytauto gatvėje. Įgyvendinus projektą čia iškils naujas šiuolaikiškas pastatas, bus įrengtos patogios keleivių laukimo erdvės ir sutvarkyta aplinkinė teritorija. Stotis bus pritaikyta įvairaus amžiaus ir poreikių žmonėms, taip pat žmonėms su negalia.
Rangos sutartis sudaryta su viešąjį konkursą laimėjusia UAB „Eirta“, darbų vertė – 641 tūkstantis eurų. Didžiąją projekto finansavimo dalį tikimasi padengti Europos Sąjungos fondų lėšomis, prie projekto prisidės ir Radviliškio rajono savivaldybė.
