Paauglystėje noras būti savarankiškam, pritapti prie draugų, išbandyti naujus dalykus ar patirti stipresnių įspūdžių yra natūrali augimo dalis. Tačiau kartu dar tik formuojasi gebėjimas įvertinti rizikas ir numatyti savo sprendimų pasekmes. Vaiko teisių gynėjai pataria tėvams ir globėjams, kaip taikiai kalbėti su vaiku apie elgesį viešumoje, kad jaunuolių laisvalaikis su draugais būtų ne tik linksmas, bet ir saugus.
Paauglių bendravimas yra natūrali ir svarbi jų gyvenimo dalis, tačiau kartais grupėje gali atsirasti rizikingo elgesio. Vaiko teisių gynėjai gauna pranešimų, kai paaugliai buriasi apleistuose pastatuose, svaiginasi, smurtauja tarpusavyje ar prieš kitus žmones, trikdo viešąją rimtį.
Vaiko teisių gynėjas Marius Viltrakis pastebi, kad svarbiausia pabandyti suprasti, kas iš tiesų slypi už tokio rizikingo paauglio elgesio.
„Paauglystė – metas, kai vaikas palaipsniui atsiskiria nuo tėvų ir mokosi būti savarankiškas, todėl kartais jo elgesį gali lemti siekis daugiau spręsti pačiam. Kitais atvejais paaugliui gali būti svarbu jaustis priimtam tarp bendraamžių, todėl draugų nuomonė ir grupės sprendimai gali tapti itin reikšmingi. Tačiau ne visada už rizikingo elgesio slypi vien noras pritapti – tam įtakos gali turėti ir įtampa šeimoje, sunkumai mokykloje ar kiti vaiko išgyvenimai. Pati draugų kompanija savaime nėra problema. Tėvams svarbu būti dėmesingiems, domėtis vaiko kasdienybe, jo santykiais su draugais, puoselėti tarpusavio ryšį“, – sako M. Viltrakis.
Draudimas ne visada padeda – svarbu kalbėtis apie pasekmes
Vaiko teisių gynėjų teigimu, svarbu pastebėti jaunuolio elgesio pokyčius. Jeigu paauglys tampa uždaresnis, daugiau laiko leidžia su draugais, ima ignoruoti šeimos susitarimus ar renkasi veiklas, kurios kelia nerimą, tėvų reakcija tokioje situacijoje gali būti noras kuo greičiau uždrausti, apriboti ar nubrėžti griežtesnes ribas.
Vis dėlto M. Viltrakis pataria eiti ne draudimų, o diskusijos keliu, kartu su paaugliu aptarti, konkrečias situacijas ir paaiškinti savo nerimą.
„Žodžiai “nedaryk, negalima, blogai baigsis”, tai ne prevencinis pokalbis. Jeigu paauglys atėjo pasikalbėti, svarbu išklausyti, suprasti, priimti ir patarti. Kartais jaunas žmogus neįžvelgia visų pavojų. Tad galima pakalbėti apie tai, kad pats pastatas gali būti nesaugus, senos, nestabilios konstrukcijos, ir panašiai“, – pastebi pašnekovas.
Tad tokie brandūs pokalbiai apie paauglių lankymąsi apleistuose pastatuose, statybvietėse, anot vaiko teisių gynėjo, padeda ne tik nustatyti ribas, bet ir ugdyti paties paauglio gebėjimą prisiimti atsakomybę.
Kai rizikingas elgesys kelia nerimą
Vis dėlto, jei rizikingas elgesys kartojasi, stiprėja ar kelia grėsmę paties vaiko ar kitų žmonių saugumui, svarbu nelaukti, kol situacija taps dar sudėtingesnė.
Kartais nuoširdus susidomėjimas, galimybė išsakyti savo mintis be baimės gali tapti svarbiu žingsniu į saugesnį elgesį. Tačiau jeigu paauglio elgesys kelia vis didesnį nerimą, pagalbos svarbu ieškoti nelaukiant kol problema taps labai rimta. Pasikalbėti gali padėti psichologas, socialinis darbuotojas, vaiko teisių gynėjas ar kitas vaikui ir šeimos poreikius geriausiai atliepiantis specialistas.
„Kartais vaikui reikia aiškesnių ribų, kartais – daugiau dėmesio ir ryšio, o kartais šeimai gali būti reikalinga specialistų pagalba. Net ir tada, kai vaiko elgesys kelia nerimą, labai svarbu, kad jis žinotų – suaugusieji nuo jo nenusisuks“, – sako pastebi M. Viltrakis.
Kai apleistuose pastatuose besiburiantis jaunimas triukšmauja, vartoja psichoaktyviąsiais medžiagas ar pan., gavę pranešimą vaiko teisių gynėjai pirmiausiai su policijos pagalba stengiasi identifikuoti jaunuolius. Tada aiškinasi, kas įvyko vaiko gyvenime, bendraujama su pačiu paaugliu, jo tėvais ar globėjais, vertinama situacija šeimoje, aiškinamasi, su kokiais sunkumais susiduriama ir kokia pagalba galėtų būti naudingiausia.
Prireikus vaikui ir šeimai gali būti teikiama kompleksinė pagalba – socialinės paslaugos, psichologo ar kitų specialistų konsultacijos, pagalba sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
