2026-aisiais minime Rokiškio dvaro sodybos įkūrimo 225-metį. 1801 m. – būtent ši data yra iškalta ant akmens, įmūryto dvaro rūmų cokolinio aukšto sienoje, ir ji laikoma dvaro sodybos įkūrimo metais. Vis tik Rokiškio dvaro istorija kur kas ilgesnė.
Pirmą kartą paminėtas prieš 527 metus
Rokiškio dvaras pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1499 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio privilegijoje LDK Maršalkai Trakų vaivadai Jurgiui Astikaičiui dėl girios kirtimo prie Livonijos sienos, pasirašytos Varėnoje rugsėjo 21 d. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas šio dokumento mikrofilmas. Dokumentas parašytas rusėnų kalba. Privilegijoje minima Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio valda – Rokiškio dvaras.
Senosios dvarvietės būta kitoje vietoje
Jau XVI a. pradžioje yra minima Rokiškio bažnyčia ir miestelis. Rokiškio dvaro centras – dvaro sodyba buvo nutolusi nuo miestelio į rytų pusę, ir stovėjo panašiai toje vietoje, kur dabar stovi XIX a. pr. grafų Tyzenhauzų pastatytas alaus daryklos pastatas. Senosios dvarvietės vieta buvo nustatyta 2012–2017 m. toje teritorijoje vykdant archeologinius tyrimus.
Senoji dvaro sodyba yra gan išsamiai aprašyta 1634 m. sudarytame inventoriuje, kurio XIX a. nuorašas yra saugomas Vilniaus Universiteto Rankraščių skyriuje. Dokumente aprašomi statiniai eilės tvarka, pradedant nuo pagrindinių dvaro rūmų. Aprašomi mediniai rūmai, pastato planas, jame esantys baldai, koklinės krosnys, langai, įvairios detalės.
Naujoji dvarvietė pradėta kurti XVIII a. pabaigoje
Dvaro sodybos klasicistinį kompleksą naujoje vietoje įkūrė grafas Ignotas Tyzenhauzas. Jo valdymo laikotarpiu XVIII a. pab. – XIX a. pr. sukurtas išskirtinis savo apimtimi urbanistinis dvaro sodybos ansamblis. Dvaro komplekso statybos pradžia šaltiniuose įvardijama 1792 m., parko –1797 m., tačiau ant akmens, įmūryto dvaro rūmų cokolinio aukšto sienoje, yra iškalta data „1801“ ir inicialai „IT“. Ši data laikoma dvaro sodybos įkūrimo metais.
Dvaro rūmų projekto autorystė – neaiški
Dažnai literatūroje galima rasti teiginį, kad dvaro rūmų projekto autorius buvo žymiausias Lietuvos brandaus klasicizmo architektas – Laurynas Gucevičius, tačiau jokių realių įrodymų iki šiol neaptikta. Taip pat yra versijų, kad architektais galėjo būti L. Gucevičiaus mokytojas – Martynas Knakfusas ar Mykolas Angelas Šulcas – L. Gucevičiaus mokinys. Visi šie architektai dirbo daugeliui didikų, tarp jų ir Tyzenhauzams. Tačiau realiausia prielaida, kad Rokiškio dvaro sodybos architektas buvo italas Džuzepė de Sãkas (Giuseppe de Sacco) – vyriausias Gardino architektas, kuris dirbo su Ignoto dėde, LDK paiždininku, karališkų ekonomijų valdytoju – Antanu Tyzenhauzu.
Užfiksuota fotografijose
Kaip atrodė klasikiniai Rokiškio dvaro rūmai mums atskleidžia išlikusios istorinės fotografijos. Visą daro sodybos aprašymą randame 1825 m. Rokiškio dvaro inventoriuje. Šiame dokumente aprašomi sodybai priklausę pastatai (iš viso dvaro sodybai priklausė 35 įvairios paskirties pastatai), dvaro rūmų ir kitų pastatų interjerai. Rūmų architektūra nėra tipiška Lietuvoje paplitusiam klasicizmui, joje galima įžvelgti nemažai paladianizmo elementų – kupolą, paladianas.
Perstatyti XX a. pradžioje
Dvaro sodybos rūmai buvo kardinaliai perstatyti 1905 m. paskutinio Rokiškio grafo Jono Pšezdzieckio iniciatyva. Rekonstrukcijos projekto autoriai Jungtinio architektų biuro Varšuvoje įkūrėjai Francišekas Lilpopas ir Karolis Jankovskis. Klasicistinį rūmų stilių pakeitė istorizmo architektūra, kurioje atsispindi saviti regioniniai architektūros ir etnografijos motyvai. Tokie rūmai išliko ir iki šių dienų.
Dvaro istorija sugrįžta
Dvaro sodybos istoriją nuo 2025-ųjų populiarina ir mobilioji programėlė „Sugrąžinta dvaro istorija“, sukurta įgyvendinant tarptautinį projektą.
„Sugrąžinta dvaro istorija“ kviečia lankytojus į Rokiškio dvaro teritoriją ir Tyzenhauzų alėją, kur paruošti šeši informaciniai stendai su QR kodais. Skenuojant kodus, lankytojai savo telefonuose gali pamatyti prarastus dvaro pastatus, pavyzdžiui, vėjo malūną ar senąsias oranžerijas, kurių jau nebėra. Programėlė atkuria šiuos pastatus 3D formatu, leidžiančiu žiūrovams juos apžiūrėti iš įvairių pusių ir susipažinti su istorija, kurią pasakoja animuotas dvaro ūkvedys.
Tad ši mobili programėlė – puiki galimybė tiems, kurie nori tyrinėti dvarą savarankiškai, be gidų pagalbos. Šie skaitmeniniai sprendimai skirti ne tik turistams, bet ir vietiniams gyventojams, norintiems pažinti savo krašto istoriją ir, pasitelkus šiuolaikines technologijas, sugrąžinti praeitį į mūsų šiandieną.
