Prasidėjo kalendorinė žiema – su artėjančių švenčių laukimu, su kur ne kur jau pasirodančiu sniegu, žadančiu būsimus slidinėjimo malonumus. Vis dėlto, tai ir tas laikas, kai organizmui labiausiai trūksta natūraliai gaunamų vitaminų, kai silpsta imunitetas ir vis dažniau puola peršalimo ligos.
Pasak mitybos specialistės Evelinos Pleterienės, ar organizmui pritruks vitaminų šaltuoju metų laiku, labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo būdo, persirgtų ligų, antibiotikų vartojimo ir mitybos – kuo ji įvairesnė, tuo mažesnė tikimybė, kad stigs vitaminų bei mineralų, ar kankins nemalonios peršalimo ligos.
„Šaltuoju sezonu, kaip ir šiltuoju, reikėtų laikytis tokių pačių sveikos mitybos principų: reguliariai ir įvairiai maitintis, vengti perdirbtų, riebiai keptų, daug cukraus, druskos ar sintetinių priedų turinčių maisto produktų, – teigia E. Pleterienė. – Vis dėlto, vyraujant vėsesniam orui, reikia šiek tiek padidinti gerųjų riebalų kiekį, rinktis šiltus patiekalus, dažniau gerti arbatą. Svarbu atminti, kad nors žiemos metu organizmas išeikvoja daugiau energijos termoreguliacijai, smarkiai padidinti suvartojamo maisto kiekio tikrai neverta.“ Pasak specialistės, fizinis aktyvumas žiemą irgi neturėtų nutrūkti – reguliariai sportuoti ar atlikti pratimus namuose būtina visus metus.
Pleterienė pastebi, jog turbūt nieko nenustebins teigdama, kad žiemą imuninei sistemai stiprinti būtinas vitaminas C – stiprus antioksidantas, gerinantis geležies įsisavinimą: „Vis dėlto noriu dar kartą pabrėžti šio vitamino svarbą organizmui, juo labiau, kad jo atsargos organizme nekaupiamos, todėl į kasdieninį mitybos racioną reikėtų įtraukti šviežių vaisių bei daržovių, tokių kaip briuselio kopūstai, brokoliai, kaliaropės, saldžiosios paprikos, citrusiniai vaisiai.“ Dar vienas vitaminas, atsakingas už imuniteto gerinimą, normalią odos ir gleivinių būklę – vitaminas A. Jo daugiausia randama gyvūninės kilmės produktuose: naminių gyvūnų ar menkių kepenyse, kiaušiniuose, riebioje žuvyje. Provitamino A taip pat aptinkama ir morkose, pomidoruose, moliūguose, špinatuose, brokoliuose, džiovintuose vaisiuose. Trečiasis su peršalimu kovojantis vitaminas D natūraliai susidaro odoje, veikiant saulei. Jis kaupiasi organizme, tačiau žiemą jo atsargos išsenka, todėl būtina vitamino D gauti su maistu. Šio vitamino galima gauti iš žuvies taukų, menkių kepenų, lašišos, silkės, taip pat ir iš vištų kiaušinių.
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į A ir D, bet ir į B grupės vitaminų kiekį maiste. B grupės vitaminai skatina energijos išskyrimą iš angliavandenių, riebalų ir baltymų, todėl yra nepamainomi žiemą, kai ypač trūksta energijos, mažėja produktyvumas, o prisiversti sportuoti tampa vis sunkiau. Gausios vitamino B sankaupos aptinkamos liesoje mėsoje, pavyzdžiui, vištienoje ar triušienoje, taip pat – žuvies produktuose, rupioje duonoje, bulvėse, kopūstuose, ankštinėse daržovėse. Gyvybiškai svarbaus vitamino B12 gausu įvairių gyvūnų kepenyse, širdyje, stirnienos bei elnienos kumpyje, jautienoje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad augalinės kilmės produktuose šio vitamino beveik nėra, todėl vegetarams patariama vartoti vitamino B12 turinčius maisto papildus.
Pleterienė atkreipia dėmesį, kad nesimankštinant, užkandžiaujant vakarais ir laisvalaikį leidžiant pasyviai, „žieminį pilvuką“ užsiauginti labai lengva, o padidėjęs svoris silpnina imunitetą. Greta šių išvardintų neteisingų įpročių mitybos specialistė pataria atkreipti dėmesį ir į maisto produktų rūšį bei paruošimo būdą. Daržoves, siekiant jose išsaugoti kuo daugiau vitaminų, dažniau reikėtų valgyti šviežias, nei, pavyzdžiui, keptas. Mėsą specialistė rekomenduoja rinktis kuo liesesnę ir geriausiai virškinamą, pavyzdžiui, vištieną ar triušieną. Taip pat reikėtų vengti kepti mėsą riebaluose – rinktis virti garuose, vandenyje ar troškinti.
Jei norima sustiprinti imunitetą arba pajutus pirmuosius peršalimo požymius, specialistai pirmiausia pataria ne griebtis vaistų, bet sureguliuoti mitybą, padidinti išgeriamų skysčių kiekį. Vienas iš dažniausiai, net ir gydytojų rekomenduojamų patiekalų, stiprinančių atsparumą ligoms – namuose virtas vištienos sultinys.
NAMINIO SULTINIO RECEPTAS:
Puodui naminio sultinio reikės: 3 vnt. vištienos sparnelių arba šlaunelių, 2500 ml vandens, 200 g salierų, 200 g morkų, 4-5 skiltelių česnako, 1 vnt. poro, 2 vnt. lauro lapų, saujelės šviežių kapotų petražolių, krapų ar kitų mėgstamų žalumynų, žiupsnelio juodųjų maltų pipirų ir druskos.
Įkaitintoje gilioje keptuvėje ant alyvuogių aliejaus apkepinkite vištieną ir daržoves, kol vištiena lengvai apskrus ir įgaus šviesiai rudą spalvą, o daržovės suminkštės. Keptuvės turinį supilkite į verdantį vandenį, įdėkite lauro lapelius, įberkite druskos bei pipirų ir ant silpnos ugnies kaitinkite 2,5-3 valandas, susidariusią putą nugriebkite. Likus virti 20 minučių – suberkite kapotus žalumynus. Nuimkite nuo ugnies ir 30-40 minučių palaikykite sultinį, kad išsiskirtų produktų skoninės savybės..
