Pirmieji Lietuvos istorijoje įvykę tiesioginiai merų rinkimai atskleidė negailestingą tiesą partijoms: ne vieno miesto ar rajono vadovų kėdes užėmė visuomeninių judėjimų atstovai arba asmenys, kandidatais save išsikėlę patys. Štai Kaune nugalėjęs tokią gigantišką ir šiame mieste seniai karaliaujančią partiją Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laimėjo visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ vadovas Visvaldas Matijošaitis, Šiauliuose – „Artūro Visocko nepartinio sąrašo“ lyderis Artūras Visockas, Alytuje – visuomeninio „Alytaus piliečių“ komiteto vadovas Vytautas Grigaravičius, Jurbarko rajone save kandidatu išsikėlęs Skirmantas Mockevičius, Panevėžyje – visuomeninio rinkimų komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ atstovas Rytis Račkauskas. Kas atsitiko tradicinėms partijoms, kodėl jas ištiko tokia krizė, kad gyventojai labiau rinkosi nepartinius kandidatus? Akivaizdus piliečių nusivylimas, nes per dvidešimt penkerius mūsų nepriklausomybės metus atsiskleidė paprasta tiesa: nomenklatūrininkai dirba dėl savo partijų, o ne dėl juos išrinkusių žmonių. Neliko pasitikėjimo, todėl tiesioginiuose merų rinkimuose atsigręžta į tuos, kurių nesaisto jokie partiniai įsipareigojimai. Ar tai reiškia, kad jau baigiasi partijų valdymo era? Ar tai nėra ženklas, kad kai kurioms partijoms tiesiog reikia išsiskirstyti arba geriausiu atveju – visiškai atsinaujinti, nes kai kurių jų egzistavimas jau ima priminti partinius klanus, dirbančius tik dėl savo asmeninių interesų? To šiandien ir klausiame mūsų pašnekovų.
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS: „Šiuo metu realizuojasi senas piliečių noras į valdžią rinkti asmenis ne tik iš partijų sąrašų. Konstitucinis Teismas jau prieš ankstesnius savivaldybių tarybų rinkimus buvo išaiškinęs, kad draudimas nepriklausomiems kandidatams dalyvauti rinkimuose pažeidžia jų konstitucines teises, tačiau prieš praėjusius rinkimus piliečiai kandidatuoti dar nesuskubo, o štai šiemet jų dalyvavo visas būrys ir kai kur rinkimai jiems buvo sėkmingi. Šis nepartinis blokas iš viso surinko maždaug 121 tūkst. rinkėjų balsų ir, aplenkę Darbo partiją, yra ketvirtoje vietoje. Tokį rezultatą vadinčiau rimtu smūgiu partijoms į nugarą, priverčiančiu atsibusti, pasitempti ir pergalvoti savo strategiją ir taktiką. Žmonės nusivylę partijomis ir jų kandidatais. Tiek TS-LKD, tiek socialdemokratų partijos – sustabarėjusios, jų kandidatai daugiausia vyresnės kartos atstovai, vis tos pačios pavardės, tie patys veidai. Reikėtų įsileisti daugiau jaunų žmonių į savo kandidatų gretas. Štai liberalai tą ir daro – ir rezultatai šiuose rinkimuose jiems atnešė sėkmę. Nemanau, kad po gana nesėkmingai kai kurioms partijoms susiklosčiusių šių rinkimų jos išnyktų. Visa bėda, kad partijos yra tokios gausios ir sustabarėjusios, kad jaunas ar tiesiog naujas žmogus, įstojęs į tą partiją, lieka sąrašų gale ir neturi jokio šanso greitai prasimušti į viršų, kad galėtų tapti realiu kandidatu. Štai ir dar viena priežastis, dėl ko susibūrė nauji visuomeniniai judėjimai su savo lyderiais, kurie gali iš karto dalyvauti rinkimuose.“
Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos pirmininkas Ramūnas KARBAUSKIS: „Nematau didelio skirtumo, ar į merus ateinama iš politinės partijos sąrašų, ar iš visuomeninių organizacijų. Ir partijose yra rimtų, puikių žmonių. O kokie bus šie, nepartiniai išrinktieji, parodys ateitis, tad po kelerių metų galėsime spręsti, kas geriau. Iš tiesų žmonės nusivylę partijomis, nes jos dažniausiai deklaruoja vien populistinius dalykus, kurie greitai pritraukia žmones, bet labai greitai tampa akivaizdu, kad pažadai neįvykdomi. Beje, per šiuos rinkimus tokių neįvykdomų pažadų teko girdėti ir iš nepartinių kandidatų. Mūsų sąjungos sėkmę rinkimuose siečiau su vidinėmis ilgalaikėmis vertybėmis. Mūsų prioritetai – kultūra, sveika gyvensena, pasisakome prieš alkoholio vartojimą, ir mūsų žodžius jau ima išgirsti žmonės. Mes niekada nesakome, kad pakelsime minimalią algą, nes žmonių gyvenimo gerovė pirmiausia priklauso ne nuo pinigų. Turime gražų pavyzdį – Naisius, kur įkūnijome savo vertybes. Tokia turėtų būti visa Lietuva. Kokia dar partija savo rinkimų pažaduose deklaruoja moralines vertybes, kultūrą? Ir dabar yra gerų merų Lietuvoje, kurie priklauso partijoms. Tačiau partijų tikslas negali būti tik valdžia. Kai tikslas tik valdžia, atsiranda nepamatuoti pažadai, kurie priveda prie partijų krizės. Dar labai svarbu partijų vadovams suprasti, kad laikai keičiasi ir žmonėms reikia naujų lyderių. Seniesiems, kurie savo svarbią misiją atliko prieš 25 metus, dabar sunkiau suformuluoti savo nuomonę šiuolaikiniais klausimais. Manau, kad TS-LKD išgyvena labai didelę krizę, tačiau dar didesnę išgyvena socialdemokratai.“
Išrinktasis Alytaus meras, visuomeninio rinkimų komiteto „Alytaus piliečiai” vadovas Vytautas GRIGARAVIČIUS: „Partinė sistema yra reikalinga valstybei valdyti. Tačiau dabar partijos yra tiesiog „apsamanojusios”, veikla sustingusi, visų programos panašios, nes realiai niekas į jas didelio dėmesio nekreipia. Jos praradusios pasitikėjimą, ypač rajonuose, nes ten atsiranda įtartinų, asmeniniais interesais grįstų skirtingų partijų atstovų draugysčių. Žmonėms tai nepatinka, jie nori daugiau skaidrumo, naujų asmenybių, o vietinėse tarybose tie patys žmonės sėdi metai iš metų. Manau, kad Lietuvoje užtektų mažiau partijų, tad jos turėtų arba jungtis, arba tiesiog baigti savo gyvavimą.
Rinkimų kampanijos metu žmonės išsakė labai daug nuoskaudų, ir keisčiausia, dauguma jų ne dėl materialaus nepritekliaus, o dėl moralinių dalykų. Štai viena moteris iš kaimo atvažiavusi į savivaldybę ilgai nerado įėjimo, o kai galų gale priėjo prie durų, pasirodė, kad jos užrakintos. Priėjusi valdininkė moteriai liepė eiti iš kitos pusės, nes pagrindinis įėjimas skirtas ne interesantams – brūkštelėjo kortele, pati įėjo, o moteris liko už durų. Su kokia nuoskauda moteris apie tai pasakojo ir klausė: ar mes ne tokie patys žmonės? Taigi visiems jau labai nusibodo arogancija. Aš nežadėjau žmonėms išasfaltuoti kelius, nes manau, kad tai turi būti ir be pažadų padaryta. Žadėjau jiems sąžiningai dirbti, tartis su gyventojais. Valdžia – didelis ir sunkus testas kiekvienam. Žinoma, ne viskas blogai buvo ir praėjusios kadencijos tarybose, tačiau akivaizdu, kad partijoms reikia reformuotis iš vidaus, tada jos turės ateitį.“
Išrinktasis Jurbarko rajono meras, pats save į kandidatus išsikėlęs nepartinis Skirmantas MOCKEVIČIUS: „Partijos tiesiog neįvertino naujos tiesioginių merų rinkimų situacijos, todėl kai kur ir pralaimėjo. Manau, kad nesvarbu, ar žmogus priklauso partijai, ar ne, svarbiau pati mero rinkimuose dalyvaujanti asmenybė. Žmonės turi pasitikėti, o kad pasitikėtų, kandidatas turi būti viešas žmogus. Svarbiausia – esu bendruomenės narys. O žmonės ir nori tokio mero, kuris ne iš šono ir juo labiau ne iš aukšto žiūrėtų į bendruomenės narius, o būtų tarp jų. Gyventojai pavargę nuo valdininkų arogancijos, jie nori pokyčių. Partijos yra reikalingos, tačiau jos turėtų rimtai pagalvoti apie pokyčius savo viduje, kaip atsinaujinti. Šie rinkimai buvo geras niuksas, kad jos sukrustų, nes per kitus rinkimus gali būti joms dar blogiau.“
Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vydas GEDVILAS: „Darbo partijos išnykimas buvo prognozuojamas jau ne vieną kartą, bet štai praėjo vienuolika metų, o mes dar esame. Taip, pastaruosiuose merų rinkimuose visuomeniniai judėjimai turėjo įtakos rezultatams. Gyventojai balsavo už jų kandidatus ne tik todėl, kad jie nepriklauso partijoms, bet pirmiausia todėl, kad rinkėjai visada nori kažko naujo. Tačiau tie judėjimai juk irgi yra tokios pačios partijos, tik kitaip pavadintos. O senosios, tradicinės, žinoma, turi pasitempti, kad nereikėtų išsiskirstyti. Šie rinkimai bus kaip postūmis. Turime peržiūrėti savo strategiją, turime turėti aiškią programą ir tvirtą ideologiją. Visuomeniniai judėjimai stumia partijas į šoną, tačiau tai ir yra demokratija.“
