Šiemet 425 m. sukaktį mininčio Čekiškės miestelio gyventojai gali didžiuotis turtinga istorija ir antram gyvenimui baigiama prikelti mūrine sinagoga. Ją įveiklinti padės bendradarbiavimo sutartis, kurią liepos 11 dieną pasirašė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas.
Kauno žydų religinės bendruomenės iniciatyva, suteikus teisinę apsaugą, finansiškai prisidedant valstybei ir Kauno rajono savivaldybei, sinagogos pastatas Lašišos gatvėje tvarkomas jau kelerius metus.
Pirmiausiai buvo pašalinta avarijos grėsmė, sustiprintos sienos, pakeistos durys, langai, stogas, sutvarkyta aplinka. Šiemet planuojama tvarkyti pastato grindis, interjerą, bimos vietą, unikalų, bene vienintelį per stebuklą išlikusį Lietuvoje aron kodešą (altorių, kuriame saugomos toros) su bibliniais piešiniais. Vidaus restauravimas – bene sudėtingiausias darbų etapas.
Perduodamas merui sinagogos raktą, M. Bairakas sakė, kad sutvarkytas pastatas taps nauju kultūros židiniu, kur galės vykti edukacijos, parodos, koncertai, lankysis turistai. Makūnas taip pat vylėsi, kad sinagoga taps ryškiu Čekiškės miestelio savasties ženklu, o įteisintas bendradarbiavimas bus ilgalaikis ir padės geriau atskleisti Pakaunės krašto litvakų istoriją.
Kauno rajono savivaldybės kultūros paveldo specialistas Žilvinas Rinkšelis pasidžiaugė, kad į litvakų paveldo aruodą atsigręžia ir vietos bendruomenė, kuri ketina atminimo ženklais įamžinti tris krašto šviesuolius: žydų Basanavičiumi pramintą kraštotyrininką ir farmacininką Dovydą Matį Lipmaną, dailininką ir fotografą Leizerį Bekerį bei pirklį Finą Aiziką.
Pasak istorinių šaltinių, Čekiškės žydų bendruomenė susiformavo maždaug XVIII a. viduryje, kai gyvenvietė tapo miesteliu ir 1762 m. jam buvo leista steigti turgavietę. Žydų bendruomenė 1765 m. jau turėjo medinę sinagogą, panašiu metu įsteigtos ir kapinės, įrengta mikva (ritualinis baseinėlis). Po 1887 m. kilusio gaisro sudegė didžioji miestelio dalis, iš viso 66 namai. Po to buvo pastatyta dabartinė raudonų plytų mūro sinagoga.
Įvairiais istorijos laikotarpiais žydai sudarė daugiau nei pusę Čekiškės miestelio gyventojų. Jie vertėsi amatais, prekyba, užsiėmė vaisių auginimu. Veikė pradinė žydų mokykla, biblioteka, bankas, vaistinė, apie 20 parduotuvių, 4 smuklės, ugniagesių draugija, futbolo komanda.
Šolomui Vigderovui priklausė vilnų karšykla, Lipmanas ir Judeliauskas turėjo odų fabriką, Aizikas Finas užsiėmė javų prekyba ir vienintelis Čekiškėje turėjo telefoną, Štreichmanui priklausė malūnas. Tarpukariu Čekiškėje fotografijos ateljė buvo įsteigęs Leizeris Bekeris, kuris fiksavo svarbiausius miestelio įvykius, žmones. Žydų bendruomenės nariai laisvalaikį leisdavo pušynėlyje prie Dubysos.
Čekiškėje gimė rabinas ir talmudininkas Mordechajus Elijašbergas (1817–1889). Nuo 1925 m. iki pat Holokausto miestelyje gyveno vaistininkas Dovydas Lipmanas (1888-1941), žydų istorijos tyrinėtojas, pirmasis Kauno ir Žemaitijos žydų istorijos autorius, vienas iš Žydų istorinės-etnografinės draugijos Lietuvoje iniciatorių. Rašė straipsnius žydų laikraščiams bei publikavo istorines apybraižas; buvo parengęs Lietuvos žydų istoriją, bet jos neišleido, nes buvo nužudytas kartu su kitais Čekiškės žydais. Kraštotyrininkas Antanas Vaičius tvirtina, kad D. Lipmaną pakelės griovyje nušovė lietuviai baltaraiščiai iš Vilkijos.
1941 m. vasarą, prasidėjus žydų naikinimui, Čekiškės litvakai buvo perkelti į Vilkiją, vėliau į Kauną. Dalis jų su kitais apylinkių žydais buvo nužudyti Jaučakių kaime.
