Išmesdami šiukšles į konteinerius retai susimąstome, kas juos reguliariai ištuština, prižiūri, išrūšiuoja perdirbimui tinkamas atliekas ir pasirūpina tomis, kurių panaudoti nebepavyksta. Už švarios aplinkos ir mūsų kasdienio komforto slypi sustyguota atliekų tvarkymo sistema, iš tiesų apimanti kur kas daugiau nei tik galimybę patogiai prie namų išmesti šiukšles.
Skaičiuojama, kad kiekvienas iš mūsų per metus vidutiniškai sukaupiame virš 400 kg atliekų. Nė kiek neabejojame, kad kažkas suskubs paprieštarauti, nes gyvena itin tvariai – atsakingai vartoja, pareigingai rūšiuoja ir stengiasi, kad atliekų kasdienybėje susidarytų kuo mažiau. Tačiau tikrai bus ir tokių, kurie žvilgtelės į šiukšlių dėžę ir tyliai prisipažins, kad net nepastebi, kaip greitai ji kasdien prisipildo.
Kodėl už atliekų tvarkymą turiu mokėti tiek pat, kiek ir kiti, jeigu išmetu mažiau? Kodėl turiu mokėti, jeigu į sodybą atvažiuoju tik retkarčiais? Kodėl ir už ką aš apskritai turiu mokėti? Šiuos ir panašius klausimus regioninių atliekų tvarkymo centrų specialistams tenka girdėti išties dažnai.
Atsakyti galima visai paprastai – mokėdami vietinę rinkliavą, susimokame už visas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Vis dėlto daugelis nė neįsivaizduoja, kas iš tiesų tas išlaidas sudaro ir kiek skirtingų procesų už žodžių „atliekų tvarkymas“ slypi.
Vietinė rinkliava – ne tik už atliekų išvežimą
„Nepaisant to, kad vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą gyventojai moka jau ne vienerius metus, su tuo susijusių klausimų sulaukiame nuolatos. Ne visi įsigilinę, kokia yra mokėjimo tvarka ar kokios paslaugos įeina į šį mokestį, tad iš gyventojų pusės tenka sulaukti ir pasipiktinimo, įprastai kylančio iš paprasčiausio nežinojimo“, – sako Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vadovas Mindaugas Varnas.
Anot specialisto, bene labiausiai gyventojus klaidina įsitikinimas, esą vietinė rinkliava mokama tik už mišrių atliekų surinkimą ir išvežimą, nors iš tiesų atliekų tvarkymas – tai ištisa infrastruktūra, kuriai reikia nuolatinių investicijų, priežiūros ir žmonių darbo.
„Vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą gyventojai moka ne tik už atliekų išvežimą. Šis mokestis padengia visą atliekų tvarkymo sistemos mechanizmą – atliekų išrūšiavimą, perdirbimą, deginimą, sąvartynų priežiūrą ir visas kitas su atliekų sutvarkymu susijusias išlaidas. Rinkliavos lėšomis finansuojamas ir infrastruktūros palaikymas – įrenginių įsigijimas bei eksploatavimas, galimybė gyventojams naudotis didelių gabaritų bei žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėmis“, – paaiškina M. Varnas.
Kitaip tariant, gyventojai moka ne už vieną konkrečią paslaugą, o už visumą. Visi naudojamės bendra infrastruktūra, tad visi kartu turime užtikrinti ir nenutrūkstamą atliekų tvarkymo sistemos veikimą. Tam reikalingas stabilus finansavimas.
Štai konteineriai, į kuriuos metame atliekas, reikalauja nuolatinių investicijų – juos reikia ne tik įrengti, bet ir prižiūrėti, atnaujinti. Šimtai jų kasmet sugadinama, sudeginama ar kitaip sunaikinama. Dažnai jie lieka be dangčių, nuo jų nulupamos metalinės dalys, suplėšomi maišai.
Nemenkų finansinių išteklių reikalauja ir atliekų perrūšiavimas, juk kainuoja ne tik žmonių darbas. Agresyviomis sąlygomis dirbanti technika dažniau genda, tad tenka ją remontuoti ir investuoti į naujus, modernius įrenginius. Įsivertinti reikia ir tai, kad nuosekliai augant atliekų perdirbimo skaičiui, didėja ir elektros sąnaudos.
Perdirbti tinkamos atliekos yra vežamos į perdirbimo gamyklas, o netinkamos panaudojamos energijai išgauti atliekas deginant. Nors atliekų deginimas visame pasaulyje laikomas ekologiška ir pažangia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, kartu tai ir viena brangiausių grandžių visoje atliekų tvarkymo sistemoje.
Atliekos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus. Milijonus kainuoja ne tik paties sąvartyno įrengimas, bet ir jo eksploatacija – tenka valyti susidarančias nuotekas, surinkti sąvartyne besikaupiančias dujas, mokėti valstybės nustatytą mokestį už kiekvieną į sąvartyną atvežamą toną atliekų. Finansinių išlaidų reikalauja ne tik veikiantys, bet ir uždaryti sąvartynai, mat jie turi būti reguliariai šienaujami, iš jų privalu surinkti ir išvalyti paviršines bei gilumines nuotekas.
„Taigi dažnai minimas atliekų tvarkymo administravimas sudaro tik labai mažą išlaidų dalį. Didžioji surinktos vietinės rinkliavos dalis skiriama tiems darbams, kurių gyventojai įprastai nemato ir nežino, tačiau be jų visa sistema tiesiog negalėtų egzistuoti. Susimokėdami vietinę rinkliavą visi kartu įgaliname sistemą veikti taip, kad kiekvienas iš mūsų galėtų naudotis visomis atliekų tvarkymo paslaugomis“, – sako M. Varnas.
Tam tikrais atvejais mokėti galima mažiau
Vietinė rinkliava – tai įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Taigi kiekvienas centas už vietinę rinkliavą keliauja ne į atliekų tvarkytojų sąskaitą, bet į savivaldybės biudžetą. Svarbu paminėti tai, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios.
Kadangi turime apmokėti atliekų tvarkymo sistemos kaštus, kurie patiriami nepriklausomai nuo atliekų kiekio, pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai. O kintamąją dalį moka tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.
„Kitaip tariant, jeigu turite butą ir sodybą toje pačioje ar kitoje savivaldybėje, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį turite mokėti už abu nekilnojamojo turto objektus – šie pinigai bus skirti bendram atliekų tvarkymo infrastruktūros išlaikymui, – paaiškina PRATC atstovas. – Kintamosios dalies tam tikrais atvejais galima nemokėti arba mokėti mažiau, jei tam yra priežastis, kurią galite pagrįsti dokumentais. Pavyzdžiui, kai paslaugos jums faktiškai nėra teikiamos ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekte niekas negyvena. Svarbu atminti, kad kiekviena savivaldybė turi savo atliekų tvarkymo taisykles ir sprendžia dėl lengvatų ar išimčių tvarkos.“
Sistemai reikia stabilumo, o mums visiems – sąmoningumo
Tuo pačiu M. Varnas pabrėžia – nors vietinė rinkliava leidžia užtikrinti, kad atliekų tvarkymo sistema veiktų patikimai ir būtų prieinama visiems, vien tai, kad kiekvienas prisidedame prie jos išlaikymo, nepanaikina mūsų atsakomybės rūpintis mus supančia aplinka – atsakingai vartoti, pareigingai rūšiuoti ir, kai tik įmanoma, suteikti daiktams antrą gyvenimą.
„Mūsų kasdieniai įpročiai iš dalies lemia, kiek apkrauname sistemą ir kiek išteklių jai palaikyti reikia. Tačiau vien sumokėti rinkliavą neužtenka – rūpestis aplinka prasideda nuo sąmoningų pasirinkimų, kuriuos darome kasdien“, – sako M. Varnas.
UAB „VAATC” informacija
