Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Teisingumo ministeriją ir Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama ištirti galimai neskaidrią Lietuvos arbitražo teismo veiklą, o Generalinės prokuratūros prašoma imtis griežčiausių priemonių – ginant viešąjį interesą pradėti veiksmus dėl Lietuvos arbitražo teismo pripažinimo neteisėtai įsteigtu.
Itin didelį verslo bendruomenės nepasitenkinimą iššaukė Lietuvos arbitražo teismas veiksmai, kuriais galimai pažeidžiami objektyvumo ir skaidrumo reikalavimai. Kaip rodo paviešinti atvejai, Lietuvos arbitražo teismu savo ginčų sprendimui galimai naudojasi su Lietuvos arbitražo teismo steigėjais bei dalininkais ir advokatų kontora „ZETA LAW“ susiję juridiniai ir fiziniai asmenys. Problemos kyla dėl to, kad įvairios, su Lietuvos arbitražo teismu bei advokatų kontora „ZETA LAW“ susijusios įmonės pasirašomose sutartyse nurodo, kad ginčai bus sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme, todėl kylant problemoms arba galbūt netgi dirbtinai jas sukuriant, naudojamasi galimai šališku ir sau palankiu teismu.
Vienas iš pastarųjų paviešintų atvejų – UAB „THE7“ iš pradžių sukėlė nuostolius UAB „Elgama–Elektronika“, tačiau kai pastaroji bandė išspręsti ginčą arbitraže, nešališkai to pabadyti buvo neįmanoma. UAB „THE7“ buvo įtraukusi į sutartį nuostatą, kad ginčai turėtų būti sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme, tačiau pati buvo susijusi su arbitražu: tuometinis Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas Jonas Bložė ir jį paskyrę Valdemaras Stančikas bei Tadas Kelpšas yra advokatų kontoros „ZETA LAW“ advokatai ir partneriai, o būtent „ZETA LAW“ advokatas Justas Sunkaitis atstovavo UAB „THE7“.
Kitoje nuskambėjusioje istorijoje minima, kad viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ darbuotojas Andrius Bartminas įkūręs mažos rizikos ir didelių pinigų „verslą“. Su Lietuvos arbitražo teismu bei advokatų kontora „ZETA LAW“ galimai susijusi įmonė UAB „Logistikos sprendimų centras“ bei jos akcininkas A. Bartminas tame pačiame Lietuvos arbitražo teisme iš įmonės IPSUN bando išsireikalauti 450 tūkst. eurų vertės ieškinį. IPSUN kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės A. Tvaronaviečienės bei jos paskirto arbitro nušalinimo IPSUN ir „Logistikos sprendimų centro“ byloje. Vilniaus apygardos teismas prašymą patenkino, nes, pasak teismo, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ yra glaudžiai susijęs su abiem dabartiniais Lietuvos arbitražo teismo dalininkais, kurie skiria arbitražo pirmininkę ir galėtų jai daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką, tame tarpe ir paskiriant bylos arbitrus. Deja, teismo nustatytos glaudžios sąsajos nei „Logistikos sprendimų centrui“, nei pačiam Lietuvos arbitražo teismui ar jo pirmininkei, neatrodo kliūtis nagrinėti bylas šiame arbitraže.
Kaip savo kreipime į valstybės institucijas pažymi Lietuvos verslo konfederacija, tai nėra kelių bylų ir kelių įmonių problema, bet sisteminis pažeidimas. Verslo bendruomenė įsitikinusi – kadangi arbitražas iš esmės vykdo teismo funkcijas, nešališkumo pažeidimas turėtų būtų labai rimtas signalas ir priežastis kelti klausimą, ar toks arbitražas apskritai gali tęsti veiklą.
Kaip pažymi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, arbitražas visame pasaulyje yra pripažintas civilizuotas komercinių ginčių sprendimo būdas – asmenys sutarę, kad jų ginčas būtų sprendžiamas arbitraže, gali savo klausimą išspręsti greitai ir efektyviai, o kartu ir nuimama našta nuo ir taip itin didelį darbo krūvį patiriančių valstybės teismų. Pasak V. Sutkaus, valstybė pasitikėjo, kad asmenys gali susitarti dėl ginčų sprendimo ir civilizuotai juos išspręsti, tačiau, kaip rodo į viešumą iškylantys atvejai, pasitikėjimas yra nuviltas – kelių galimai nesąžiningų asmenų veikla griauna pasitikėjimą arbitražo sistema.
Lietuvos arbitražo teismo nepriklausomumo trūkumą jau yra pripažinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2016 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. priimtuose nutarimuose Aukščiausiasis Teismas teigė, kad egzistuoja akivaizdus nepriklausomumo trūkumas Lietuvos arbitražo teisme dėl ko galimas asmenų teisės į tinkamą procesą pažeidimas. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, egzistuoja ypač glaudūs ir intensyvūs ryšiai tarp Lietuvos arbitražo teismo ir advokatų kontoros „ZETA LAW, šios kontoros pozicijos Lietuvos arbitražo teisme yra dominuojančios.
Lietuvos verslo konfederacijos inf.
Straipsnis yra papildomas Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės dr. Agnės Tvaronavičienės komentaru:
Lietuvos arbitražo teismas reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą, konstatuoja, kad yra įsteigtas ir savo veiklą vykdo griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu. Jo, kaip ir kitų nuolatinių arbitražo institucijų dalininkai, yra verslo asociacijos. Pažymėtina, kad Lietuvos verslo konfederacija yra kitos analogišką arbitražo proceso organizavimo ir administravimo veiklą vykdančios institucijos – Vilniaus komercinio arbitražo teismo – steigėja. Manytina, kad toks konkuruojančios institucijos steigėjo pareiškimas – bandymas pakenkti Lietuvos arbitražo teismo reputacijai, rodantis norą mažinti iki minimumo konkurenciją tarp arbitražo institucijų ir riboti laisvą verslo subjektų pasirinkimą, kuriame arbitražo teisme spręsti savo ginčus. Tokie veiksmai nukreipti į besiformuojančių arbitražo tradicijų Lietuvoje naikinimą.
Primename, kad ginčus arbitraže įpareigojančiais sprendimais sprendžia ne nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas, o arbitrai. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas vykdo įstatymo jam pavestas funkcijas, susijusias su ginčo nagrinėjimo administravimu ir organizavimu.
Šiuo metu yra atnaujintas pranešime minimos bylos, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl arbitražą administruojančios institucijos ir jos pirmininko nepriklausomumo ir nešališkumo, konstatavo galimą nepriklausomumo trūkumą konkrečioje byloje Lietuvos arbitražo teisme, nagrinėjimas. Laukiama Lietuvos Apeliacinio teismo nutarties, kuri turėtų aiškiai atsakyti į klausimą, ar nuolatinės arbitražo institucijos steigėjo / dalyvio narių dalyvavimas šalių ar jų atstovų vaidmenyje sprendžiant ginčus toje nuolatinėje arbitražo institucijoje yra prieštaraujantis ar neprieštaraujantis viešajai tvarkai. Šis sprendimas yra aktualus ne tik Lietuvos arbitražo teismui, bet ir visoms kitoms nuolatinėms arbitražo institucijoms, ypač toms, kurių steigėjai yra didžiosios verslo asociacijos, atstovaujančios interesus šimtų bendrovių, kurios metai iš metų sėkmingai sprendžia savo ginčus tų asociacijų įsteigtuose arbitražuose.
