Utenos rajono 2025 metų gaisrų statistika

Utenos rajono savivaldybės teritorijoje 2025 metais kilo 99 gaisrai (2024 metais – 90, 2023 – 109), iš jų 46 Utenos mieste, 53 – kaimo vietovėse (kasmet kaimiškose teritorijose gaisrų rizika išlieka didesnė). 34 gaisrai (36,3 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, iš jų 9 daugiabučiuose namuose (5 gaisrai dėl tyčinio padegimo). 15 gaisrų kilo atvirose teritorijose, 10 – transporto priemonėse, 9 – pagalbinio ūkio pastatuose, 6 – šiukšlių konteineriuose. Analizuojant gaisrų priežastis nustatyta, kad 2025 metais dažniausiai gaisrus sukėlė šildymo įrenginių gedimai ir eksploatavimo pažeidimai – 31 atvejis (didelę jų dalį sudarė suodžių užsidegimai nevalytuose dūmtraukiuose). Dėl neatsargaus žmogaus elgesio kilo 12 gaisrų, dėl elektros instaliacijos ir elektros prietaisų gedimų – 7, dėl transporto priemonių techninių gedimų – 5. Išlieka ir nusikalstamų veikų, susijusių su tyčiniu padegimu – 6 atvejai.
Didžiausią nerimą kelia gaisruose žuvusių žmonių statistika. 2025 metais Utenos rajone gaisruose žuvo 2 žmonės – abu vyrai (rugsėjo 19 d. – 32 metų vyras, o gruodžio 7 d. – 56 metų), pirmo atvejo gaisro priežastis neatsargus rūkymas, antro – laukiama teismo medicinos ekspertizės išvados. 2024 metais žuvusiųjų nebuvo, tačiau 2023 metais gaisruose žuvo 3 žmonės. Per pastaruosius penkerius metus (2021–2025 m.) Utenos rajone gaisruose žuvo 7 žmonės. Statistinis žuvusiojo portretas išlieka beveik nepakitęs – tai vidutiniškai 61 metų vyras, dažniausiai gyvenantis kaimo vietovėje, turintis žalingų įpročių. Visais atvejais žuvusiųjų būstuose nebuvo įrengti autonominiai dūmų ar smalkių detektoriai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad 2026 metų sausį gaisrų rizika išaugo dėl sezoniškumo. Šaltuoju metų laikotarpiu dažnėja gaisrai, susiję su neatsargiu šildymo krosnių, katilų kūrenimu, nevalytais dūmtraukiuose susikaupusiais suodžiais bei automobilių gaisrai, kilę kraunant akumuliatorius garažuose ar pagalbinėse patalpose.
Pareigūnai primena, kad dūmtraukiai turi būti valomi ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o kūrenant kietuoju kuru – net ir dažniau, jei susidaro daug suodžių. Labai svarbu, kad degūs daiktai būtų laikomi saugiu atstumu nuo šildymo įrenginių, krosnių, kaminų ir dūmtraukių – ne arčiau kaip 1 metro. Taip pat dažna gaisrų priežastis – netinkamas pelenų laikymas. Pelenai gali rusenti net kelias paras, todėl juos būtina pilti tik į metalinius indus su dangčiu, laikyti lauke, ant nedegaus pagrindo. Plastikiniai kibirai pelenams yra ypač pavojingi, nes nuo likusios žarijos jie gali greitai užsidegti. Atsargumo reikalauja ir elektriniai šildymo prietaisai. Jie turi būti statomi ant stabilaus, nedegaus paviršiaus, nenaudojami džiovinti drabužiams, nejungiami per ilgintuvus ar prastos būklės elektros lizdus. Išeinant iš namų ar einant miegoti, elektrinius šildytuvus būtina išjungti. Didžioji dalis gaisrų kyla dėl neatsargumo ir elementarių saugos reikalavimų nesilaikymo. Reguliari dūmtraukių priežiūra, saugus kūrenimas, atsakingas elektros prietaisų naudojimas ir dūmų detektorių įrengimas – tai paprasti veiksmai, galintys išsaugoti gyvybes ir turtą.
Pareigūnai Utenos mieste esančių daugiabučių namų gyventojus prašo automobiliais neužstatyti privažiavimų prie daugiabučių namų, kadangi kilus gaisrui gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika operatyviai neatvyks, tuomet pavojus kils daugeliui namo gyventojų, užtruks evakuacija, gaisro židinio nustatymas, gaisro likvidavimo trukmė. Viso to pasekmė – pavojus gyvybei ir dideli materialiniai nuostoliai.