Regina STUNDIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Dvidešimt penkerių metų jubiliejų paminėjusi Utenoje rengiama respublikinė kaimo kapelų šventė „Linksmoji armonika“ populiarumo vis dar nepametė. Per šį laiką kapelų muzika skambėjo 70 koncertų, kuriuose grojo ir dainavo 18 tūkst. muzikantų iš visų Lietuvos regionų bei Latvijos ir Lenkijos, juose sulaukta 42 tūkst. žiūrovų. Uteniškių renginys – tai dabartinio LRT rengiamo „Duokim garo“ ištakos. Net septynerius metus nacionalinio transliuotojo filmavimo brigada atvykdavo filmuoti „Linksmosios armonikos“ į Uteną, kol galop nuspręsta kapelas kviestis į televizijos studiją.
Keturiolika kapelų iš visos Lietuvos
Šios uteniškių išskirtinai mylimos ir net muzikos atlaidais vadinamos šventės sumanytojų, ilgamečio (UKC) direktoriaus Algirdo Palskio akordeonas ir „Linksmosios armonikos“ globėjo, kompozitoriaus ir muzikanto Jurgio Gaižausko smuikas jau ilsisi lentynose, abiem iškeliavus anapusybėn, tačiau įkvėptasis sumanymas tebeskamba, tebedžiugina ir tebeturi globėją bei rėmėjus. Profesorius, menotyros mokslų daktaras, tėviškėnas Algirdas Vyžintas – pirmtakų tęsėjas. O projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. Utenos rajono savivaldybė finansuoja žiūrovų prizą, dabar jis 200 Eur vertės, UKC – įsteigtus prizus, kurie skiriami komisijos išrenkamai profesionaliausiai kapelai. Dar jos žinioje ir geriausio muzikanto, giedoriaus ir vedėjo rinkimai.
Šiųmetėje, nepaisydami jau žiemiško kelio, suvažiavo į Uteną 14 kaimo kapelų iš viso pasviečio. Tolimesni muzikantai iš Klaipėdos, Telšių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno, Birštono, Šakių ir Vilkaviškio. Artimesni iš Kupiškio, Molėtų ir Ignalinos, grojo ir du uteniškių kolektyvai.
Pirmosios dienos perliukai
Lyg čia buvusios, nors pirmą kartą, kaip savame kieme jautėsi kaimynės ukmergiškės Dėdienytė su savo dukterėčia Agotėle – šventės vedėjos Rasa Graužinienė ir Vilma Sabaliauskienė. Jų improvizacijų laukas toks platus, kupinas šmaikštumo, neužgaulaus humoro, kiekvieną situaciją panaudojant bendram džiugesiui ir nesikartojant. Pirmosios dienos koncerte, patamsy klupdamos ūkininko kieme per išmėtytas padkavas, juk Utenos kraštas – žirgų vietovė, net su pasaga miesto herbe, vos akis prasitrynusios įsuko savo dinamą, aliarmo signalu paskelbusią šventės pradžią. Gerai, kad gelbėjimo tarnybos neatlėkė tikrinti, kas čia darosi.
Sakoma, pradžia galvą laužia, o pirmam pradėti – tai tas pats, kaip nuogam į dilgėles įšokus stengtis kuo mažiau įsidilginti. Bet ši taisyklė visai netiko šventę pradėjusiai Birštono kultūros centro kapelai „Lendrūnas“ – komisija jos parodyto meistriškumo nepamiršo ir kolei pagrojo dar šešios. O pirmą kartą uteniškiame sambūryje koncertavusi Šakių rajono Lukšių kultūros centro Zyplių dvaro kapela „nuskynė“ žiūrovų prizą. Uteniškiams ji pažįstama ne tik iš televizijos, kapelos vadovo Remigijaus Poderio sukurtas dainas mielai dainuoja ir Utenos rajono Vyžuonų kultūros centro ansamblis „Svaja“, respublikinio konkurso „Sidabriniai balsai“ trečios vietos laimėtojas.
Klaipėdos kapelijoje „Mingė“ tik keturi muzikantai: du Rolandai (vadovas, armonikierius ir solistas Bučmys) ir būgnininkas Drevinskas. Du Bučmiai – vadovo brolis Ričardas – kontrabosistas, ir ketvirtasis narys, smuiku griežiantis Nerijus Bastys. Visi keturi kartu ėję į jūrą ir sugrįžę į krantą draugėj muzikuoti.
„Stengiamės savo muzika šlietis prie tikrųjų, prūsiškų šaknų, – pasakojo „ŪP“ R. Bučmys. – O nuotoliai muzikai nereikšmingi. Antai su kapelos „Sadūnai“ muzikantu Gintaru Andrijausku, Klaipėdoje studijavusiu aukštaičiu draugaujame, koncertuojame vieni pas kitus iki dabar. Į „Linksmąją armoniką“ susiruošiant, kažkas vis pakiša koją: ir pirmą kartą svečiuojantis, ir dabar mano brolelis Ričardas vis su ramentu po kojos lūžio atvažiuoja… Bet atvažiuoja! Anuo kartu, prieš kelerius metus, mingiečiai buvę žiūrovų numylėtiniai, šį kartą grįžo su komisijos lemtu geriausio dainininko prizu „Mingės“ vadovui R. Bučmiui.
Praėjusį kartą pelnytas žiūrovų prizas šiemet išsprūdo ignaliniečiams, nors salė kaimynams katučių ir negailėjo. Tačiau komisija jų, „Ringės“ kapelai (vadovė Franciška Skačkauskienė), net du prizus atidavė: geriausiam muzikantui, smuikininkui Žilvinui Bulovui ir šmaikščiajai kapelos vedėjai Nijolei Misiūnaitei.
Dar koncertavo dažnai į „Linksmąją armoniką“ atvažiuojanti Vilkaviškio kultūros centro kapela „Vingis“ (vad. Gintas Turonis), UKC Daugailių skyriaus jaunimo kapela „Daugailių berniokai“, į kurią vadovas Petras Leleika subūręs senaisiais instrumentais grojančius nuo vaikioko iki bernioko.
Na, ir davė garo jungtinės kauniečių pajėgos – Aleksandro Stulginskio universiteto kapela „Ūkininkas“, tautinių šokių kolektyvas „Sėja“ bei Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“, vadovai Romualdas Sadzevičius ir Idalija Braškytė.
Trūkt už vadžių – vėl iš pradžių
Na, jau Telšiai kai trūktelėjo antrądien… Prieš šio rajono Nevarėnų kultūros centro kapelą „Trūkt už vadžių“ (vadovas Vidmantas Sabaliauskas) neatlaikė uteniškių širdys: vertiems negi gaila 200 eurų į tolimą kelią įdėti. Kur tas anų žemaičių lėtumas pasidėjo, jei vien akordeonistas Albinas Šmukšta pusę kapelos smagumo atstojo: ir iki devinto prakaito grojo, ir ne mažiau liežuviu lojo, ir, žinoma, vedėjo prizą nujojo… Dar vieną – smagiausio muzikanto prizą telšiškis Jonas Jurkevičius, bandža grojęs, išsivežė.
Komisija, kurioje prof. A. Vyžintui talkino UKC direktorė Asta Motūzienė ir folkloro specialistė Dalia Magylienė, buvo ir ausyla, ir akyla, nė vienas krustelėjimas neprasprūdo. Antai Molėtų kultūros centro kaimo kapeloje (vad. Kazimieras Tučinskas) iš visų kolektyvų buvo vienintelis dainininkų trio, tačiau komisija specialiajam prizui iš trejeto išskyrė reto grožio Alfredo Vaitkūno balsą.
O skvarbūs žvilgsniai neprasprūdo pro labai jaunatvišką Marijampolės savivaldybės Baraginės jaunimo liaudiškos muzikos kapelą „Svaja“ su vadovu Antanu Maziliausku, kuri grojo ir iš peties, ir iš širdies, laimėdama geriausios vardą.
Koncertavę kaimynai kupiškėnai – Salamiesčio padalinio „Dvaro“ kapela (vad. Almantas Totoris) ir Rokiškio „Bučkis“ (vad. Algis Bagdonas), prof. A. Vyžinto nuomone, mažiau kaimiškos, daugiau saloninės muzikos atlikėjos. Dar vieni dalyviai iš Kauno Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos liaudiškos muzikos kapela „Laumena“ su vadovu Vladu Daukniu kaip tos laumės žavėjo lyriškomis dainomis.
Profesorius pastebėjo, kad į šventę, kurios pavadinime skamba žodis armonika, suvažiuoja nedaug kapelų, kuriose šiuo instrumentu grojama. Prisnūdę ir kompozitoriai, anksčiau rašę kapeloms muziką ir dainas. Yra nerimo, kad kaimo kapela nebeatitiks pavadinimo, o josios ir muzikavimo, ir kolektyvinio grojimo ištakos būtent iš sodžiaus.
Tokia jau aukštaitiška savastis: neišleisti svečio be gastinčiaus ir alkano. Visos kapelos išvažiavo apdovanotos, karštimu papenėtos. Ir su kalendoriais, nuotraukomis, primenančiais smagiausias akimirkas, o ilgiu – į ištemptas armonikos dumples.
Autorės nuotraukos
