Kas gi nemėgsta keliauti? Šį kartą kelionės tikslas ne taip jau ir toli – Šiaulių regione. Tai Naisiai, bei pakeliui esantis – Kryžių kalnas bei Burbiškio dvaras, į kuriuos gegužės 27 dieną išsiruošė pusšimtis miesto Viešosios bibliotekos bendruomenės narių.
Pažintinė ekskursija prasidėjo Radviliškio regione įsikūrusiame Burbiškio dvare. Tai XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.
Pasigrožėję dvaro peizažu, pasukome link garsaus visame pasaulyje Kryžių kalno. Šioje sakralinėje vietoje žmonės, tikėdamiesi malonės, XIX a. ėmė statyti kryžius. Paskutiniais skaičiavimais kalne yra apie 200 tūkst. kryžių.
Toliau pasukome link pagrindinio ekskursijos tikslo – nedidelės, tačiau daugeliui/ labai gerai žinomos gyvenvietės Šiaulių rajone – Naisių. Šis kaimas garsėja serialu „Naisių vasara“, gavusiu prestižinį „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, festivaliu visai šeimai „Naisių vasara“,„Naisių vasaros teatro“ spektakliais, muziejais, vienu didžiausių Europoje dažasvydžio centru, ant kurio stogo įrengtas žymusis pusketvirto metro gandralizdis su įtaisyta videokamera… Nenuostabu, kad Naisiai tituluojami kultūros, sveikos gyvensenos, blaivybės, baltiškų tradicijų puoselėjimo centru.
Naisių kultūros centre mus pasitiko gidė Sandra. Ekskursiją pradėjome Naisių žemės istorijos muziejuje, kuriame yra keturios ekspozicijų salės: Gendvilo, Naisių vasaros teatro ir Naisių vasaros serialo, Naisių žemės istorijos, Naisių žemės muziejų ir renginių.
Kaip pasakojo gidė, vienintelis Lietuvoje Baltų dievų muziejus prasideda gyvenvietės centre ir tęsiasi 1,5 kilometro.
Muziejų sudaro Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas ir daugiau nei penkiasdešimt ąžuolinių pagoniškąsias senovės Lietuvių dievybes įkūnijančių skulptūrų – Ragana, Saulė, Aušrinė, Mėnulis, Aitvaras, Laumpatis, Aušvietis, Gabaujis, Javinė, Žemyna, Laumė, Ežerinis, Bangputys, Veliona ir kiti. Visus juos išvydome keliaudami pažintiniu Baltų dievų taku. Pasivaikščiojome ir naujai įkurto genofondinio Baltų žolynų muziejaus takeliais, kurie atkartoja lietuviškos prieverpstės raštą. Gėlynas sudarytas iš trijų dalių, jose pasodintos sakralinės, buitinės ir kultūrinės augalų veislės, skirtos apeigoms, vai
stams, prieskoniams ir kasdienai. Ekskursijos metu apžiūrėjome pirmąjį šalyje Inkilų muziejų po atviru dangumi. Jo ekspozicijoje pristatoma per šimtas įvairių inkilų, kuriuose peri daugiau kaip dvidešimties rūšių paukščių. Čia galima aptikti net beržo tošies inkilėlį, skirtą boružėms.
Ekskursijos dalyviai sudalyvav
o tądien vykusioje Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus literatūrinės premijos už geriausią pirmąją poezijos knygą Lietuvoje teikimo ceremonijoje krašto literatūros muziejuje. 40-ąjį kartą „Poezijos pavasarių“ premija šiemet buvo įteikta Vitalijai Pilipauskaitei–Butkienei už knygą „Kvėpuoju“.
Pamatę, kaip Naisių kaimo žmonės gražiai tvarkosi, puoselėja senąsias lietuvių tradicijas, susipažinę su krašto literatūrinėm vietom, pasukome namų link.
„Tiek daug įspūdžių per vieną dieną,“ – kalbėjo bibliotekos skaitytojai ir nuoširdžiai dėkojo organizatoriams, pakvietusiems vykti kartu.
Galimybę pakeliauti panevėžiečiams padovanojo bibliotekos vykdomas skaitymo skatinimo projektas „Skaitantis miestas“, kurį remia Lietuvos Kultūros taryba.
Indrė Lašinytė
