Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai primena, kad miškuose renkant miško gėrybes reikia būti atidiems ir neužlipti ant gyvatės.
Lietuvoje gyvena vienintelė nuodinga gyvatė – angis, tačiau žmonės ją dažnai supainioja su bekoju driežu gluodenu ar žalčiu. Gyvatė kerta tik gindamasi, todėl nuodingo įkandimo visada galima išvengti, tik nereikia bandyti gyvatės pagauti, sekti ar erzinti.
Centro duomenimis, praėjusiais metais vienam asmeniui Biržų rajone buvo įkandusi gyvatė. 2015 m. Panevėžio apskrityje nebuvo užregistruota gyvačių įkandimų.
Angies įkandimas yra labai skausmingas. Žmogaus savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros organizmo būklės, amžiaus (jautresni vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės), įkandimo vietos (kuo arčiau galvos ir kaklo, tuo ryškesni bus apsinuodijimo požymiai). Pirmiausia nukentėjusiajam pasireiškia bendrosios reakcijos: baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali prasidėti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas. Dažniausiai įkandama į galūnes (ypač rankas, kai bandoma pagauti ar net užmušti gyvatę), todėl jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinimai gali kilti iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, jie skausmingi, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas. Priešnuodžiai yra leidžiami tik tiems pacientams, kuriems yra didelis ir stiprus sisteminis nuodų poveikis. Visiems kitiems yra taikomas simptominis gydymas. Nekomplikuotais atvejais paprastai pasveikstama per 2-7 dienas.
Įkandus gyvatei, svarbu jos negaudyti, nes ji gali įkąsti pakartotinai. Stengtis nesijaudinti ir kuo mažiau judinti įkąstą galūnę, geriau ją sutvirtinti, kad nejudėtų. Nereikia rišti timpos ant įkąstos galūnės, kadangi gali sutrikti kraujotaka. Taip pat negalima čiulpti nuodų iš žaizdos, pjaustyti ar prideginti įkandimo vietos. Įkandus angiai, visada reikia kreiptis į medikus, nes tinkamai suteikta pirmoji medicinos pagalba gali užkirsti kelią vėlesnėms komplikacijoms.
