Rita Šemelytė, „Šeimininkės“ korespondentė
Kėdainių rajono Juodkaimių bendruomenės centras jau penkerius metus augina prieskonius ir renka vaistines žoleles. Tokią veiklą paskatino noras tapti pirmuoju rajone teminiu Prieskonių kaimu. „Nesivaikome didelio pelno, populiarumo, bet džiaugiamės, kad turime veiklos, o jei sulaukiame įvertinimų – širdį paglosto“, – sako bendruomenės pirmininkė Virginija Cukanovienė.
Iššlavė atsargas
Praeitais metais Juodkaimių bendruomenės centras iššlavė visas atsargas – nuo Kalėdų iki šių metų birželio, kol užaugo naujas derlius, neturėjo kuo prekiauti. Todėl šią vasarą negailėjo nei laiko, nei pastangų: priaugino, prisirinko, prisidžiovino tiek, kad nepritrūktų.
„Manau, šiemet prieskoninių ir vaistinių žolelių mišinių paruošėme pakankamai. Ne tik prekiausime mugėse, ruošime mišinius pagal užsakymus, bet ir pristatysime į kelias naujas parduotuvėles, kurios pažadėjo paimti mūsų produkcijos“, – pasakoja Juodkaimių bendruomenės centro pirmininkė Virginija Cukanovienė. – Didžioji bendruomenės dalis – vyresnio amžiaus moterys, kurios gyvena nuosavuose namuose, turi daržus, juose augina daržoves. Mūsų kraštas agrarinis, žmonės verčiasi tradicine žemės ūkio veikla.“
Susidomėti prieskonių auginimu paskatino tai, kad Juodkaimiuose nebuvo bendruomenės namų. Reikėjo sugalvoti, kokia alternatyvia veikla galėtų užsiimti žmonės.
Bendruomenės nariai Regina ir Kazys Vasiliai skyrė nedidelį keturių arų žemės plotelį, kur susibūrusios moterys pradėjo plėtoti savo veiklą.
„Anksčiau kaime buvo tik parkelis, stovėjo pavėsinė, kur vasaromis vykdavo renginiai. Dabar Juodkaimiai jau turi bendruomenės namus, juose susirenkame kartą per savaitę – kiekvieną trečiadienį tvarkome žoles, sveriame, pakuojame“, – pasakoja V. Cukanovienė.
Populiariausios vaistinės arbatos
Pagrindiniai prieskonių auginimo darbai prasideda pavasarį, kai reikia paruošti žemę, sėti, vėliau ravėti, laistyti ir prižiūrėti pasodintas žoleles. Nupjauta augalinė žaliava džiovinama natūraliai. Yra ir džiovyklėlė, bet naudojama retai. Daug patogiau naudotis bendruomenės namų palėpe, kur galima iš karto sudžiovinti didesnį žolių kiekį.
Pasak bendruomenės pirmininkės, iš juodkaimiškių paruošto asortimento populiariausios vaistinės arbatos, kurių yra net 30 mišinių. Bendruomenė turi savo dailininkę. Ji apipavidalina, puošia bendruomenės logotipu dėžutes, popierinius ir siuvinėtus medžiaginius maišelius, į kuriuos supilstomos žolelės.
Prieskonių ir arbatų mišiniai parduodami įvairiose mugėse. Juodkaimių moterys išvažinėjo visą Lietuvą, dalyvavo mugėse Vilniuje Prezidentūros kieme, Kaune Laisvės alėjoje, „Litexpo“ parodų rūmuose. Pasižmonėjo ir užsienyje, žoleles pristatė Lenkijoje bei Čekijoje.
Bendruomenė gauna daug užsakymų iš įmonių, kurios prašo paruošti arbatų mišinių su jų logotipais. Juodkaimių kaimo žoleles kaip suvenyrus perka ir Kėdainių savivaldybė. „Didelio pelno nėra, bet išsilaikome“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Mišinius išbando savo virtuvėje
Bendruomenės darže daugiausia auginami vienmečiai prieskoniai – bazilikai, mairūnai, darželiniai dašiai, peletrūnai, taip pat yra ir daugiamečių. Prieskoninės žolelės tinka maistui pagardinti ir arbatai užplikyti. Tai mėtos, čiobreliai, šalavijai, raudonėliai, ramunėlės.
„Patiekalams paskaninti auginame lietuvių mėgstamiausias prieskonines žoles, jas sėjame ir sodiname ne tik bendruomenės darže. Kiekviena moteris savo darže taip pat augina prieskonių. Pasiskirstėme, kokias rūšis kiekviena augina, o derlių tvarkome visos kartu. Kiekvienais metais išbandome naujovių, atsižvelgiame ir į tai, ką žmonės perka per muges, ko labiausiai trūksta. Lietuvaičiai pripratę prie tradicinių prieskonių: paklausą turi čiobreliai, mėgstami dašiai, kurie mėsos patiekalams suteikia įdomų skonį“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.
Pasak jos, bendruomenė neprekiauja atskiromis žolelių rūšimis, paprastai ruošia jų mišinius. Nebent atsiranda kai kurių prieskoninių augalų perteklius, tuomet pirkėjams pasiūlo įsigyti nesumaišytos žaliavos.
„Atsižvelgiame ir į paklausą, – sako Virginija. – Žmonės neretai ieško tam tikrų prieskonių, pavyzdžiui, peletrūno. Jis ne tik suteikia patiekalams gerą skonį, bet ir turi gydomųjų savybių, naudojamas virškinimo trakto ligoms gydyti. Kai kas ieško ir šviežio, nesudžiovinto peletrūno, todėl galime pasiūlyti ir žalių šio augalo šakelių.“
Žolelių mišinių receptūras moterys kuria pačios – ragauja, uosto, išbando savo virtuvėje.
„Mano mėgstamiausias ir dažniausiai naudojamas virtuvėje prieskonis – česnakas. Kad ir kaip atrodytų keista, aš pati nemėgstu jokių prieskoninių žolelių, išskyrus, nebent krapus. Bet mano darželyje auga raudonėliai, čiobreliai, melisos, mairūnai, dašiai. Šias žoleles auginu bendruomenės labui“, – tvirtina pirmininkė.
Žolelės iš pasakų pievos
Veiklai plečiantis, moterys pradėjo dairytis po kaimo apylinkių pievas, lankas, sužinojo, kur yra vaistažolių augavietės. „Užtikome tokią lanką, kurioje tiek daug įvairiausių žolelių, kad ją pavadinome pasakų pieva. Sukūrėme ir tokio pat pavadinimo arbatos mišinį iš šios pievos žolių“, – pasakoja V. Cukanovienė.
Prieskonių kaimo veikla užsiimančios moterys turi savo pagrindinius darbus, yra veiklios, aktyvios, turi šeimas, todėl laisvo laiko lieka nedaug. Per didžiausią darbymetį kaime organizuojamos talkos: susirenka ir vaikai, visi kartu sukasa, paruošia lysves, sėja, sodina, nuravi piktžoles. Yra tik keli atsakingi žmonės, kurie nuolat prižiūri daržą.
Juodkaimiškiams tenka gerokai pasistengti, kad jų produkcija išsiskirtų iš kitų. V. Cukanovienė svarsto, kad jų sėkmę lemia atkaklus ir nuoširdus darbas: „Gal gražiau pristatome, patraukliau supakuojame, gal esame žinomesni kaip bendruomenė ir turime tam tikrą pranašumą prieš močiutes, pardavinėjančias žoleles. Mes nesivaikome didelio pelno, džiaugiamės, kad turime veiklos. Nesivaikome ir populiarumo, bet kai įvertina mūsų veiklą, širdį paglosto.“
Sutvarkius praėjusios vasaros derlių, juodkaimiškės ateinančią žiemą suks galvas, kaip praplėsti veiklą. Pasak bendruomenės pirmininkės, per darbymetį nebuvo laiko galvoti apie naują veiklą. Norėtųsi, kad tai nebūtų tradiciniai arbatų ar prieskonių mišiniai, o kažkas naujo – gal megzti ar siuvinėti suvenyrai, kurie papildytų mugėje parduodamų prekių asortimentą.
Nekonkuruoja su sostine
Juodkaimių bendruomenės centre yra 67 nariai, prieskonius augina ir vaistažoles renka apie 20 moterų. Kiti nariai labiau įsitraukia, kai rengiamos šventės. Tiesa, kaime nėra didelių renginių, uždarų bendruomenės švenčių. V. Cukanovienė išskiria tik vieną, rudens šventę, kai pabaigiami visi lauko, žemės ūkio darbai. Kiekvienais metais organizuojamos ir advento vakaronės.
Juodkaimių kaimas yra netoli miestelio, vos už vieno kilometro nuo Josvainių, kurie šiais metais paskelbti Lietuvos mažąja kultūros sostine. „Nei galime, nei norime konkuruoti – Josvainiuose vyksta daug įvairių renginių, po kelis per mėnesį. Žmonėms tikrai užtenka kultūrinės veiklos, jeigu jos per daug, irgi negerai, visur nesuspėsi“, – mano bendruomenės pirmininkė.
Juodkaimių veikla jau taip įsivažiavo, kad tapo gyvenimo būdu. „Kitaip savo kasdienybės kaime negalėtume įsivaizduoti. Dirbam, plušam, gražiname aplinką. Norime, kad ne tik patiems būtų maloniau gyventi, bet ir užsukusiam svečiui būtų gražu pasidairyti po mūsų kaimą“, – sako pirmininkė Virginija Cukanovienė.
Juodkaimių bendruomenės centro nuotraukos
