Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai skaičiuoja, kad pirmadienį, gruodžio 16 d. siautusi audra Lietuvoje pridarė nemažai nuostolių gyventojų turtui. Vertinant žalų pobūdį, dominuoja vėjo sukeltos žalos − daugiausiai nukentėjo pastatai, stogų konstrukcijos, dangos. Dėl lūžusių medžių ir jų šakų yra apgadintų transporto priemonių, tačiau gyventojų sužalojimų išvengta.
Bendrovės duomenimis, iki šiandien 8 val. ryto buvo sulaukta 300 žalų kreipinių, kurių bendra nuostolių suma sudaro 250 tūkst. eurų. Jau sureguliuotų žalų skaičius siekia 60 vnt., o vidutinės kompensuotos žalos suma sudaro 800 eur.
„Nors gyventojai dar audros išvakarėse gavo pranešimus apie numatomą vėjo sustiprėjimą ir raginimą pasirūpinti savo turtu, nuostolių išvengti visgi nepavyko. Audra niokojo pastatus, laužė medžius ir jų šakas, gadino smulkius turto objektus, pavyzdžiui, šiltnamius, stogines, lauko baldus. Audrai aprimus ir gyventojams vertinant patirtą žalą, ėmė augti žalų kreipinių skaičius. Prognozuojame, kad bendras registruotų žalų skaičius gali pasiekti 600-700 atvejų, kuriems kompensuoti gali prireikti bendros 350 tūkst. eurų sumos“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Pasak eksperto, daugiausiai audros žalų registruota Klaipėdos regione ir pamaryje, audra taip pat nuostolių pridarė Kauno ir Alytaus miestuose ir rajonuose, Raseinių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse.
„Intensyvūs vėjo gūsiai sukėlė ne vieną didėlės vertės žalą, viršijusią 10 tūkst. eurų ribą. Kauno ir Raseinių rajonuose fiksuotos žalos, kuomet audra nuplėšė pastatų stogų dangas, buvo apgadintas ir vieno verslo objekto stogas“, − komentuoja M. Norkus.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų per metus.
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi savitarnos svetaine „SavasLD“.
Trečdalis valdo būstą, tačiau nėra jo apdraudę
Anksčiau šiais metais „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad kas trečias šalies gyventojas (31 proc.), nuosavybės teise valdantis individualų namą, butą ar kotedžą, nėra pasirūpinęs jo draudimu.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, neturintys savo pagrindinio būsto draudimo dažniau teigia mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys apklaustieji, kaimo vietovių gyventojai.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 10 šių metų mėnesių iš viso buvo registruota beveik 33 tūkst. įvairių būsto draudimo žalų – vidutiniškai 108 įvykiai per vieną dieną. Bendra išmokų suma būsto žaloms kompensuoti sausio-spalio laikotarpiu siekė 27 mln. eurų arba apie 88 tūkst. eurų kasdien.
