Paauglystė – ypatingas laikotarpis vaiko gyvenime, kai jis žingsnis po žingsnio žengia į savarankišką suaugusiojo pasaulį. Šiame raidos etape neretai kiek keičiasi vaikų santykis su tėvais. Suaugusiesiems tai gali kelti nerimą, tačiau vaiko teisių gynėja Arūnė Dabožinskė pastebi – santykis kinta, bet ryšys išlieka.
Paauglystėje visiškai normalu, jog vaikas siekia daugiau laisvės ir savarankiškumo. O tai neretai lemia ir atsitraukimą nuo tėvų – mažiau pasakoja apie savo jausmus, dažniau renkasi laiką leisti su draugais. Tačiau tėvams rekomenduojama nenuleisti rankų, priimti pokytį ir atminti, kad bene svarbiausias dalykas, kuriant ryšį su paaugliu – pagarba.
Anot vaiko teisių gynėjų, ryšį su paaugliu kuriame suteikdami saugią aplinką įvairioms temoms, pavyzdžiui, apie simpatijas, kūno pokyčius ir pan. Svarbu atminti, kad paaugliai neretai jautriai reaguoja net ir į nekaltus pajuokimus, todėl patariama rimtai bei atsakingai žvelgti į iššūkius su kuriais susiduria jaunuolis. Tai leis vaikui jaustis suprastam ir mylimam.
Vaikai su suaugusiesiems jau pažįstamais iššūkiais susiduria pirmus kartus. Todėl tokius pasakymus, kaip „Ir man taip buvo, praeis“ ar „Nieko tokio, būna didesnių problemų“ ir panašiai, patariu pakeisti į tiesiog išklausymą, paklausimą „Kaip manai, kas padėtų tau pasijusti geriau?“ ar pasiūlymą nuveikti kažką drauge. Laikas, kurį skiriama suprasti ir išklausyti siunčia žinutę – manimi gali pasitikėti.
Pasak vaiko teisių gynėjų, kurti ryšį su paaugliu, tai:
- klausti – svarbu jaunuolio paklausti ne tik apie jo kasdienybę, bet ir pasidomėti jo nuomone. Klausdami, ką vaikas galvoja apie vieną ar kitą nutikimą, kuriame aplinkybes, kuriose jis gali parodyti savo brandą. Kai turime galimybę suprasti, kiek vaikas yra brandus, lengviau galime spręsti ir kylančias situacijas. Pavyzdžiui, dėl grįžimo namo vėlesniu laiku, nakvynės pas draugus ir pan.
- Klausytis – net trumpos istorijos, kuriomis vaikas pasidalija apie savo dieną mokykloje, pomėgius ir pan. yra labai svarbios. Jei klausydamiesi įsiminsime bent vieną detalę ir po kurio laiko paklausime „O kaip išsisprendė toji situacija apie kurią pasakojai?“, parodysime vaikui, jog jis mums svarbus ir įdomus. Ir, tikėtina, kad ateityje jis toliau dalysis savo patyrimais.
- Kalbėtis – kartais pasitaiko, kai rūpindamiesi vaikų saugumu skubame drausti kažką daryti be paaiškinimų. Vis dėlto, vaiko teisių gynėjai rekomenduoja, bendraujant su bręstančiu vaiku, stengtis išlaikyti ramų toną ir pokalbius grįsti klausimais, o ne nurodymais. Kai paaugliui suteikiama galimybė išsakyti savo mintis, pokalbis virsta draugiška diskusija, o ne paskaita. Net jei atsakymai suaugusiesiems ne visada patinka ar atrodo prieštaringi, jie rodo paauglio mąstymo raidą. O darnus pokalbis su vaiku – stiprina ryšį.
Žinoma, kartais sunku atrasti kompromisą, o jo paieškose įsiplieskia konfliktas. Tokiose akimirkose svarbu suteikti erdvės tiek savo, tiek vaiko emocijoms. Rekomenduojama sustabdyti pokalbį ir, pavyzdžiui, pasakyti „Abu esame įsikarščiavę, verčiau sustokime. Pagalvokime apie vienas kito argumentus ir nurimę grįžkime prie šio pokalbio kiek vėliau”.
Pasak vaiko teisių gynėjų, taip išvengsime didesnių pykčių bei parodysime vaikui pavyzdį, kaip elgtis konfliktinėse situacijose. O tai jam gali padėti bendraujant su aplinkiniais, pavyzdžiui, bendraamžiais, mokytojais ar kitais žmonėmis.
Daugiau patarimų, kaip kurti tvirtą ir pasitikėjimu grįstą santykį su vaiku, vaiko teisių gynėjai kviečia skaityti knygoje „Ryšį kuriantys tėvai“, kuri paruošta drauge su „Paramos vaikams centro“ psichologėmis. Šią nemokamą elektroninę knygą, kaip ir daug kitų naudingų leidinių, visuomenė gali rasti vaiko teisių e-bibliotekoje – vietoje, kur telpa svarbiausi atsakymai apie vaiką, jo balsą ir ryšio kūrimą. Vaiko teisių gynėjai viliasi, kad šios žinios tėvams padės jaustis tvirčiau, o specialistams sprendimus dėl vaikų priimti ramiai ir užtikrintai.
