Neįprastai ilgai – net kelias savaites – užsitęsusios pavasario šalnos pridarė nemažai žalos šalies ūkininkams. Ekspertų vertinimu, dalyje Lietuvos vietovių nušalo ištisi rapsų ir kitų pasėlių laukai. Vis dėlto, regionuose situacija – skirtinga ir nevienareikšmė, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
Labiausiai nukentėjo Suvalkija
Vertinant duomenis iš didžiosios dalies Lietuvos ūkių pastebima, kad dėl gegužės mėnesiui nebūdingų orų labiausiai nukentėjo Suvalkijos ūkininkai. Tačiau ir šiame regione situacija – nevienareikšmė.
„Vieninteliame Šakių rajone buvo paskelbta sausra, kai Vilkaviškio ir kituose rajonuose lietaus, nors ir nedaug, bet buvo sulaukta – iki 17 mm per visą balandį, o gegužę – apie 40–50 mm. Be drėgmės trūkumo, pasėlius paveikė ir itin stiprios šalnos – nuo jų labiausiai nukentėjo rapsai: kai kuriuose ūkiuose pažeista apie pusę viso ploto“, – teigia „Linas Agro“ regiono agronomas Egidijus Bačinskas.
Jis priduria, kad „juodą darbą“ atliko ir kenkėjai – stiebiniai ir juodieji kopūstiniai paslėptastraubliai. Pasak specialisto, šiais metais – kaip niekad daug rapsų buvo pažeista šių kenkėjų.
„Ten, kur buvo daug pažeistų pasėlių, juos labiau paveikė ir šalčiai – augalai neturėjo reikiamos apsaugos, nes jie buvo silpnesni. Labiau nukentėjo ir tie ūkininkai, kurie ūkininkauja durpinguose, lengvesnio tipo dirvožemiuose“, – sako E. Bačinskas.
Rapsai nukentėjo ir Rytų Lietuvoje
Nors rytinėje Lietuvos pusėje, aplink Ukmergę ir Širvintas. ūkininkai pavasario darbus pradeda vėliau, grėsmingų šalčio žabangų neišvengė ir jie. Žemės ūkio ekspertai tvirtina: labiausiai nukentėjo rapsai.
„Vienareikšmiškai nukentėjo rapsai – yra pašalusių centrinių žiedynų. Vis dėlto, šis augalas – išskirtinis: net jei ir pažeistas centrinis stiebas, viską kompensuoti gali šoniniai stiebai. Tačiau grėsmę kelia su šiluma ir krituliais atkeliavę patogenai bei kenkėjai, tad ūkininkams teks imtis papildomų apsauginių priemonių nuo septoriozės, dryžligės ir kitų ligų“, – sako „Linas Agro“ regiono agronomas Arnoldas Reimeris.
Šiaurės ir Vakarų Lietuva nuo šalčių – beveik nenukentėjo
Tačiau kitoje Lietuvos pusėje – Žemaitijoje ir šiauriniuose regionuose – situacija ūkiuose yra kur kas palankesnė. Šių regionų ūkininkai susidūrė su šalnomis, bet jos nebuvo tokios paveikios kaip likusioje Lietuvoje.
Kaip pasakoja „Linas Agro“ regiono agronomas Remigijus Laucius, Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ūkiuose nėra didelių iššalusių plotų. Tam įtakos turėjo ne tik didesnis kritulių kiekis, bet ir intensyvios ūkininkų pastangos apsaugoti savo pasėlius.
„Žinoma, ir čia turime pašalusių rapsų, kviečių, bet nedideliuose plotuose. Vis dėlto, gausesni lietūs, taip pat laiku, prieš šalnas priimti sprendimai – augalų tręšimas, jų pamaitinimas mikroelementais, biostimuliatoriais, kitų priemonių panaudojimas – leidžia tikėtis mažesnių nuostolių“, – sako R. Laucius.
Itin gausių kritulių sulaukė Šiaurės Lietuvos ūkininkai: vien Pasvalio rajone prieš daugiau nei savaitę per penkias dienas išlijo apie 75 mm lietaus – tai atitinka viso mėnesio kritulių normą. Kaip teigia šio regiono „Linas Agro“ agronomas Viktoras Mikaliūnas, nors dėl lietaus pertekliaus ūkininkams vis dar sunku įvažiuoti į laukus, ši drėgmė galėjo apsaugoti nuo šalnų.
„Kai žemė – pilna drėgmės, ji kyla aukštyn, palaiko aukštesnę oro temperatūrą pažemėje, tad ir šalčiai taip nepakanda augalų. Todėl mūsų ūkininkų laukai atrodo tikrai gražiai. Tačiau jei užeis karščiai, pasėliai vėl susidurs su iššūkiais. Vis dėlto, pirmiau vertėtų susidoroti su šalnų poveikiu, ir tik tada laukti vasaros“, – tikina V. Mikaliūnas.
Prireiks papildomų pastangų ir priemonių
Kaip pataria žemės ūkio ekspertai, norint atstatyti šalčio paveiktus pasėlius, pirmiausia reikėtų pasirūpinti fungicidine apsauga, o tik tada imtis papildomo tręšimo.
„Rapsų stiebai – suplyšę ir sutrūkę, o kenkėjai atvėrė žaizdas, per kurias į augalų vidų ir prasiskverbė šaltis. Atėjusi šiluma – palankus metas ligoms plisti, ir ne tik tarp rapsų, bet ir kviečių bei kitų pasėlių. Todėl dabar svarbiausia pasirinkti tinkamus, bet švelnius fungicidus: augalai – jau pažeisti neigiamos temperatūros, o stipresni preparatai juos gali dar labiau sužaloti“, – sako E. Bačinskas.
Pasirūpinus fungicidine apsauga, specialistas vėliau pataria imtis papildomo tręšimo per lapus. Anot jo, kartu su trąšomis vertėtų panaudoti ir kitas priemones.
„Rapsų stiebai – pažeisti, tad juos tręšti per lapus bus efektyviau. To paties išvažiavimo į laukus metu patartina augalams duoti biostimuliatorių, aminorūgščių ir kitų priemonių. Visa tai leis sustiprinti patį augalą ir padės jam geriau maitintis“, – teigia „Linas Agro“ atstovas.
Tuo metu V. Mikaliūnas pataria nepamiršti ir kviečių. Pasak jo, jau yra pasirodę vėliaviniai lapai, todėl visas dėmesys turėtų būti nukreiptas į juos.
„Jei ši savaitė ūkininkams – paskutinė, kai naudojami augimo reguliatoriai, kitą savaitę vėl teks važiuoti į laukus su fungicidais. Tai – paskutinieji fungicidai, skirti būtent vėliavinių lapų apsaugai. Visą birželį javai bus apsaugoti nuo drėgmės ir šilumos sukeltų ligų. Be viso to, vasariniuose pasėliuose jau yra sudygusios piktžolės, kurias irgi reikės išnaikinti. Tad ūkininkams nusimato tikrai nemažai darbų“, – sako ekspertas.
