Pastebima, kad mažiausiai trejus metus iš eilės Lietuvos žemės ūkis kenčia nuo prastėjančios kviečių kokybės. Dar visai neseniai šalies laukuose dominavo pirmos ir „ekstra“ klasės kviečiai, tačiau pastaruoju metu situacija – tik blogėja. Anot žemės ūkio ekspertų, javų kokybės nuosmukis yra kompleksinė problema, kurią reikia spręsti sistemingai, teigiama „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Viena iš esminių kviečių kokybės prastėjimo priežasčių – ūkininkai renkasi tas veisles, kurios nors ir duoda didesnį derlių, yra tik vidutinės kokybės, pavyzdžiui, antros ar net trečios klasės. Žinoma, jei gamtinės sąlygos bus itin palankios, kokybė gali pakilti iki pirmos klasės. Tačiau vengiant investuoti į pasėlius, savo žemę, ją praturtinant mineraliniais elementais ir kitais priedais, neverta tikėtis kokybiškų kviečių“, – teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.
Būtina nusiteikti investuoti
Kaip aiškina ekspertas, mažėjančias investicijas į trąšas nulėmė jų kainų svyravimai pastaraisiais metais. Jei 2023 m. lapkritį azotinės trąšos kainavo apie 1000 eurų už toną, 2024 m. rudenį – jau tik 330 eurų. Tačiau kviečių supirkimo kainos per pastaruosius metus liko panašios, svyruodamos nuo 200 iki 300 eurų už toną.
„Dėl didelės trąšų kainos 2022–2023 m. žemdirbiai sumažino trąšų normas. Intensyviai ūkininkaujant bendras azoto kiekis su mineralinėmis ir organinėmis trąšomis paprastai būna nuo 160 iki 180 kg veikliosios medžiagos ekvivalentų ir daugiau – tai prilygsta maždaug 500 kg amonio salietros. Tačiau pastaraisiais sezonais ūkininkai normas sumažino iki 120–140 kg veikliosios medžiagos ekvivalentų hektarui. Tai turėjo tiesioginės įtakos kviečių baltymo bei glitimo rodiklių pablogėjimui, o taip pat – ir pačiai javų kokybei“, – sako J. Eimontas.
Konkuruoti turint prastesnės kokybės grūdų – sunkiau
Pagal dabar galiojančius Lietuvos standartizacijos departamento standartus, tarp praėjusį sezoną Lietuvoje užaugintų kviečių dominuoja antros klasės grūdai: jie sudaro daugiau nei pusę – 55 proc. – visos produkcijos. Trečia klasė taip pat užima reikšmingą rinkos dalį, o „ekstra“ ir pirmos klasės kviečių kiekis sparčiai mažėja.
Kaip pastebi J. Eimontas, kviečių kokybės prastėjimas daro neigiamą įtaką tiek ūkininkų, tiek ir šalies finansinei padėčiai. Anot jo, ši problema jau peržengė Lietuvos ribas – eksportuoti prastos kokybės kviečių derlių tampa vis sudėtingiau.
„Tradicinės rinkos kelia aukštus kokybės reikalavimus, kuriuos šiandien Lietuvoje užtikrinti darosi vis sunkiau. Esant tokiai situacijai, šalies grūdų kokybė dažnai neatitinka įprastinių standartų, todėl tenka ieškoti kitokių rinkų arba stoti į konkurencinę kovą su šalimis, kurios tose rinkose veikia jau ilgus metus. Tai tampa tarsi užburtu ratu: ūkininkai taupo neinvestuodami į žemę, grūdų kokybė krenta, eksportuoti darosi sunku, o galutinė kaina taip pat mažėja. Tokia grandinė palieka nepatenkintus visus“, – pastebi „Linas Agro“ ekspertas.
Jo teigimu, Lietuva Baltijos regione buvo viena šalių, garsėjusių aukštos kokybės kviečių derliumi. „Tačiau dabar, vis dažniau užauginant vidutinės ar net prastesnės kokybės kviečius, turime konkuruoti su Juodosios jūros regionu: Ukraina, Rumunija, Bulgarija ir kt. Šios šalys kasmet, jei leidžia gamtinės sąlygos, didina tiek derliaus kiekį, tiek ir jo kokybę. Todėl, įvertinus grūdų gabenimo laivais sąnaudų skirtumus, dėl prastesnės kokybės kviečių konkuruojame sunkiau, o tai – rimtas signalas ateičiai.“
Kokybei atstatyti prireiks ir laiko, ir investicijų
Pasak J. Eimonto, norint dabartinę grūdų kokybę grąžinti į buvusį lygį, prireiks ne vienerių metų. Tai priklausys ne tik nuo gamtinių sąlygų, bet ir nuo ūkininkų sprendimų bei agrotechnologinių sprendimų, pavyzdžiui, sertifikuotų sėklų naudojimo.
„Didesnis derlius, aukštesnė jo kokybė, o ir gaunama parama – tik dalis priežasčių, kurios turėtų paskatinti ūkininkus rinktis sertifikuotas sėklas. Tam tikros veislės, homogeniškos sėklos yra derliaus kokybę ir kiekybę formuojantis veiksnys. Labai retais atvejais iš pašarinio tipo kviečių galima išauginti maistui tinkančius grūdus. Dėl to tinkamos veislės sėklų pasirinkimas – investicija ne tik į pasėlį, bet ir būsimo derliaus kokybę“, – paaiškina ekspertas.
Jis taip pat pastebi, jog ši žiema – palanki žiemkenčiams. Tačiau pavasaris, kaip ir kasmet, gali būti nenuspėjamas. Todėl ūkininkams patartina trąšas įsigyti anksčiau, kad pavasario darbams būtų pasiruošta laiku. Tai leis jau kitą sezoną pagerinti būsimo derliaus kokybę.
„Žemės ūkyje viskam reikia laiko, nes rezultatai matomi ne iš karto. Suklydus vieną sezoną, pasekmes galime jausti ne vienerius metus. Todėl labai svarbu planuoti, skaičiuoti ir priimti apgalvotus sprendimus. Siekiant stabilizuoti dabartinę situaciją, prireiks ne vienerių metų, tačiau ilgalaikė perspektyva nuteikia optimistiškai. Matydami klientų nusiteikimą investuoti į savo pasėlius, tikimės, kad jau artimiausiu metu sulauksime teigiamų kokybės pokyčių“, – tikina „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 8 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo, iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
