Pradėjus investuoti dažniausiai pakanka kelių pasirinkimų: akcijų, ETF, obligacijų ar indėlio. Tačiau portfeliui augant ir investavimo patirčiai didėjant atsiranda kita problema. Klausimas tampa nebe „kur investuoti?“, o ką pasirinkti tada, kai pagrindinės investicijos jau išbandytos?
Patyrę investuotojai dažnai pradeda dairytis ne dar vienos madingos akcijos, o investicijų, kurios gali atlikti kitą funkciją: suteikti papildomų pajamų, sumažinti priklausomybę nuo akcijų rinkos, išlaikyti dalį kapitalo likvidžiai ar suteikti prieigą prie kitokio turto.
Ką rinktis, kai pagrindinės investicijos jau sudėliotos?
Jeigu didžiąją portfelio dalį sudaro pasaulio akcijų ETF, investuotojas jau turi gana platų akcijų krepšelį. Tokiu atveju dar vienas panašus fondas nebūtinai suteiks daugiau diversifikacijos. Daug svarbiau pasižiūrėti, kokios turto klasės portfelyje dar nėra ir kokią funkciją ji galėtų atlikti.
Pavyzdžiui, obligacijos gali suteikti daugiau stabilumo ir palūkanų pajamų, nekilnojamasis turtas – potencialias nuomos pajamas, o alternatyvios investicijos gali būti būdas dalį kapitalo nukreipti į turtą, kurio rezultatai ne taip tiesiogiai priklauso nuo akcijų rinkos. Tuo tarpu dalis pinigų likvidžiose priemonėse gali būti naudinga tada, kai atsiranda netikėtų išlaidų ar patrauklių investavimo galimybių.
| Turto klasė | Kuo gali būti naudinga? | Į ką svarbu atkreipti dėmesį |
| Akcijos ir ETF | Ilgalaikiam kapitalo augimui | Rinkos svyravimai |
| Obligacijos | Stabilumui ir palūkanų pajamoms | Palūkanų ir kredito rizika |
| Nekilnojamasis turtas | Pajamoms ir diversifikacijai | Mažesnis likvidumas |
| Sutelktinis finansavimas | Palūkanų pajamoms | Projekto ir paskolos gavėjo rizika |
| Auksas | Portfelio diversifikacijai | Negeneruoja reguliarių pajamų |
| Indėliai ir grynieji | Likvidumui ir rezervui | Mažesnė ilgalaikė grąža |
Svarbiausia ne turėti kiekvieną iš šių investicijų. Svarbiau suprasti, kodėl konkreti turto klasė yra jūsų portfelyje.
Kada verta ieškoti dar vienos investicijos?
Kai portfelis jau pakankamai įvairus, naują investiciją verta rinktis ne vien todėl, kad rinkoje atsirado įdomus produktas ar kažkas pasiūlė didesnę grąžą. Geras klausimas sau būtų: ką ši investicija pakeis mano portfelyje?
Galbūt norisi daugiau reguliarių pajamų. Galbūt didžioji dalis turto priklauso nuo akcijų rinkos ir norisi mažesnės priklausomybės nuo jos. O gal atvirkščiai – portfelyje yra per daug konservatyvių investicijų ir norisi daugiau ilgalaikio augimo potencialo.
Toks požiūris padeda išvengti situacijos, kai investuotojas tiesiog kaupia vis daugiau skirtingų produktų, tačiau pats portfelis dėl to netampa geresnis. Nauja investicija turėtų turėti aiškią priežastį, kodėl ji jame atsiranda.
Ką renkasi investuotojai už akcijų rinkos ribų?
Vienas iš pasirinkimų – obligacijos. Jos dažnai naudojamos portfelio stabilumui ir gali suteikti iš anksto žinomas palūkanų pajamas. Kita kryptis – nekilnojamasis turtas, kuris gali būti patrauklus dėl nuomos pajamų ir dėl to, kad jo kainų pokyčiai nebūtinai sutampa su akcijų rinkos svyravimais.
Vis daugiau dėmesio sulaukia ir alternatyvios investicijos. Prie jų galima priskirti privatų kapitalą, infrastruktūros projektus, žaliavas, auksą ar sutelktinį finansavimą. Tačiau „alternatyvi“ tikrai nereiškia „geresnė“. Tokias investicijas gali būti sudėtingiau įvertinti, jos gali būti mažiau likvidžios, o kai kuriais atvejais ir rizikingesnės.
Todėl investicijos pasirinkimas turėtų priklausyti ne nuo to, ar ji skamba įdomiai, o nuo to, kokią vietą ji galėtų užimti bendrame portfelyje.
Kodėl svarbu vertinti ne tik grąžą?
Investuojant didesnes sumas tampa svarbu ne tik tai, kiek galima uždirbti, bet ir tai, kiek rizikos tenka prisiimti dėl galimos grąžos. Investicija, siūlanti 10 proc. grąžą, gali atrodyti patraukliau nei tokia, kuri generuoja 5 proc., tačiau vien šio skaičiaus nepakanka sprendimui priimti.
Reikia įvertinti, nuo ko priklauso grąža, kiek gali svyruoti investicijos vertė, ar galima greitai atgauti pinigus ir kas nutiktų nepalankiausiu scenarijumi. Vanguard analizuodama alternatyvių investicijų vietą portfelyje taip pat pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik investicijos dydį, bet ir jos indėlį į bendrą portfelio riziką.
Tai ypač aktualu tada, kai portfelis jau didelis. Nedidelė alternatyvios investicijos dalis gali atrodyti nereikšminga, tačiau jos vertės svyravimai arba likvidumo trūkumas vis tiek gali turėti įtakos bendram rezultatui.
Sutelktinis finansavimas kaip papildoma portfelio dalis
Sutelktinis finansavimas gali būti vienas iš pasirinkimų investuotojui, kuris jau turi akcijų, ETF ar nekilnojamojo turto ir ieško kitokio pobūdžio investicijos. Investuojant į paskolomis grindžiamus projektus, grąža dažniausiai gaunama iš palūkanų, todėl investicijos rezultatas nėra tiesiogiai susietas su kasdieniais akcijų rinkos svyravimais.
Vis dėlto tai nereiškia, kad sutelktinis finansavimas yra nerizikingas. Reikia įvertinti paskolos gavėjo finansinę situaciją, projekto paskirtį, užstatą, terminą ir galimą nuostolį. Taip pat svarbu nesutelkti per didelės portfelio dalies į vieną projektą ar vieną sektorių.
Todėl investuotojui, kuris jau turi sukaupęs įvairaus turto, sutelktinis finansavimas gali būti vertinamas kaip papildoma portfelio dalis, o ne kaip visos investavimo strategijos pagrindas.
Kada papildoma investicija iš tiesų diversifikuoja portfelį?
Daugiau investicijų nebūtinai reiškia didesnę diversifikaciją. Penki skirtingi ETF gali atrodyti kaip labai įvairus portfelis, tačiau jeigu juose dominuoja tos pačios didžiosios technologijų bendrovės, jų rezultatai gali būti gana panašūs. Tokiu atveju investuotojas turi daugiau produktų, bet nebūtinai mažiau rizikos.
Tas pats galioja ir kitoms turto klasėms. Keli NT projektai tame pačiame mieste gali būti priklausomi nuo tos pačios rinkos, o investicijos į panašaus profilio įmones gali reaguoti į tuos pačius ekonominius pokyčius.
Todėl verta vertinti ne tik investicijų skaičių, bet ir jų tarpusavio ryšį. Tikra diversifikacija atsiranda tada, kai portfelio dalys nėra visiškai priklausomos nuo to paties scenarijaus.
Tai kur geriausia investuoti turint jau sukauptą portfelį?
Jeigu jau turite akcijų, ETF, nekilnojamojo turto ar kitų investicijų, naujo pasirinkimo verta ieškoti ne vien dėl didesnės grąžos. Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, ko trūksta dabartiniam portfeliui – daugiau stabilumo, papildomų pajamų, likvidumo ar kitokio rizikos šaltinio. Jei svarstote skirtingas alternatyvas, verta įvertinti ir geriausias vietas investavimui pagal savo tikslus ir rizikos toleranciją.
Patyrę investuotojai nebūtinai ieško vis naujų ir sudėtingesnių produktų. Dažnai jų sprendimai tampa net paprastesni: kiekviena portfelio dalis turi aiškią paskirtį, o nauja investicija atsiranda tik tada, kai iš tiesų suteikia tai, ko portfeliui trūksta.
Galiausiai svarbu ne tai, kiek skirtingų investicijų turite, o ar suprantate, kodėl jas pasirinkote, kokią riziką prisiimate ir kaip jos kartu padeda siekti jūsų finansinių tikslų.
