Spalio 17 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės filiale svečiavosi ypatinga viešnia – aktorė, rašytoja, gamtos fotografė, keliautoja ir charizmatiška pasakotoja Eglė Aukštakalnytė-Hansen.
„Gal kas ją prisimena iš televizijos spektaklio „Nekviestoji viešnia“, gal iš teatro scenos, kur ji kūrė ryškų Barboros Radvilaitės vaidmenį. Tačiau jos gyvenimo kelias driekiasi toliau nei teatras – tai tikras nuotykių romanas, apimantis kelis žemynus, kelias šalis, kelis pasaulius. Išvykusi iš Lietuvos mūsų viešnia gyveno Rusijoje, Kenijoje, Mozambike, Kinijoje. Jos trijose knygose „Mama Afrika“, „Mamahuhu“, „Laukinė motina Gamta“ susipina kelionių įspūdžiai, atradimai ir jautrus santykis su gamta“, – taip susirinkusiems viešnią pristatė bibliotekininkė Valda Šergalienė.
Pirmosios kelionės prasidėjo prieš daugiau nei dvidešimt metų. Šiuo metu E. Aukštakalnytės-Hansen namai – Nairobis (Kenija), o lapkričio mėnesį ji vėl išvyksta į Indiją fotografuoti tigrų. Į Lietuvą grįžo tik labai trumpam, pasidalyti patirtimi ir meilės gamtai istorijomis.
Susitikimo metu ji pakvietė į virtualią kelionę po laukinę gamtą, demonstruodama daugiau nei 100 įstabių nuotraukų ir vaizdo įrašų, kupinų nepaprasto grožio, spalvų ir gyvybės. Tuo tarpu, jos įtaigi, žaisminga ir gyva pasakojimo maniera pavergė kiekvieno klausytojo dėmesį.
Moteris dalijosi įspūdžiais iš kelionių po visus penkis žemynus, pasakojo įdomiausius faktus apie gyvūnų elgesį, motinystę, medžioklės ypatumus ir instinktus, lygindama juos su žmonių pasauliu. Ji pabrėžė: „viską perėmėme iš gamtos. Esame instinktais panašūs į gyvūnus, tik jie jų neišvysto taip, kaip mes.“
Savo pasakojime keliautoja supažindino su liūtais ir jų gyvenimo ypatumais, pasakojo apie garsųjį dramblių patriarchą Kreigą, gyvenantį prie Kilimandžaro kalno, dalijosi nuotraukomis iš safario ir nuostabiais Afrikos saulėlydžių kadrais. Susirinkusieji išgirdo apie žirafas, antilopes, geopardus, zebrų bandas, šakalus, baltuosius ir juoduosius raganosius bei sužinojo kuo jie skiriasi. Fotografė pabrėžė laukinės gamtos trapumą ir gyvūnų rūšių nykimo problematiką.
Viešnia taip pat papasakojo apie savo darbą Arkties regione ir Bafino saloje (Kanadoje), kur jau 12 metų fotografuoja meškas, susiduria su ekstremaliomis sąlygomis – 40 laipsnių šalčiu, itin stipriu vėju ir ilgomis laukimo valandomis, norint pagauti tobulą kadrą. Demonstruojamose nuotraukose atsispindėjo tiek Arkties didybė, tiek šiaurės pašvaisčių grožis.
Ypatingą vietą E. Aukštakalnytės-Hansen pasakojime užėmė didžiosios žmogbeždžionės – orangutangai, šimpanzės, gorilos. Ji priminė, kad žmones ir šias būtybes sieja 97–99% genetinis panašumas.
Kelionės ją nuvedė ir į Čilę bei Himalajus, kur fotografavo pumas, sniego leopardus ir retas melsvąsias avis. Šiuo metu rašanti ketvirtąją knygą kūrėja dalijosi ir įžvalgomis apie gyvenimą kalnuose ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti dirbant ekstremaliomis sąlygomis.
Ji taip pat lankėsi Antarktidoje, kur fotografavo pingvinus, jūrų liūtus ir milžiniškus ledkalnius, kurių kai kurie plotu prilygsta visos Lietuvos dydžiui.
Susitikimas su E. Aukštakalnyte-Hansen tapo ne tik kelione po pasaulį, bet ir įkvėpimu labiau branginti, saugoti ir gerbti gamtą bei jos gyventojus.
Renginys vyko įgyvendinant projektą „Mokykimės ekologijos abėcėlės“, kurį iš dalies finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė.
Nuotraukos ir tekstas Indrės Rapkevičienės.
